Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai

Paieškos rezultatas

Jūs ieškojote žodžio(ų) "šeimoje" rasti 43 klausimai ir 1 kategorija(os).

Klausimai

article Auginame 12m.sūnų.Berniukas darbštus,paklusnus,kartais uždaro būdo.Vieną dieną man paskambino iš parduotuvės ir pranešė,kad jis bandė pavogti šokoladą.Laimei,apsauginis tai pastebėjęs,sūnų sulaikė.Sūnus prisipažino,kad tai jau ne pirmas kartas,o išmokė taip daryti klasiokas,kuris tai daro jau senokai,bet dar nebuvo įkliuvęs.Sūnus prisipažino klydęs ir pažadėjo daugiau taip nesielgti.Mūsų šeimoje pirmas toks įvykis,nežinome kaip elgtis toliau.Pastebėjau,kad sūnus linkęs pasiduoti neigiamai kitų įtakai.
Laba diena,Suprantama, kad Jūsų šeima šiuo metu išgyvena krizinę situaciją. Labai svarbu jos metu...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 2143   
article Sveiki, Sie metai man buvo labai sunkus: didelis kruvis universitete, problemos seimoje, del ko as labai pergyvenau. Paskutiniu metu jauciuos viskam apatiska: man nieko nebereikia, nenoriu nieko daugiau siekti, net su draugais nesinori susitikti. Rodos, galeciau visas dienas nesikelti is lovos, nors anksciau nenustygdavau vietoje, visur manes buvo pilna. Noreciau suzinoti, kodel taip nutiko ir ar tai praeis savaime?
Laba diena,Rašote, kad tapote viskam apatiška, nebesinori bendrauti, nieko daugiau siekti....

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1307   
article Laba diena.Man 42 m. Esu vedęs, turiu du mažus 3 ir 6 m. vaikus.Iš pirmos santuokos yra 18 m dukra.Ji gyvena pas savo mamą. Mano šeimoje santykiai geri , su žmona sutariame ir esame dvasiškai artimi. Materiali situacija vidutinė, kaip ir pas daugelį. Kažkas atsitiko, kad jau kokius 5m aš nustojau ryškių emocijų, t.y nei labai džiaugiuosi nei liūdžiu, pvz. maisto skonis man pasidarė beveik vienodas, negeidžiu gardžių valgių, neturiu didelių svajonių ir bendrai jaučiuosi tarsi nusivylęs gyvenimu.Iš kitos pusės aš myliu savo šeimą, ypač vaikus.Suprantu kad reikia stengtis dėl jų ,bet kažkur dingo gyvenimo džiaugsmas.Tiesa gilaus liūdesio ar depresijos irgi nejaučiu.Kas man?
Laba diena,Pasakojate apie dviprasmiškus jausmus. Iš vienos pusės- dvasinis artumas šeimoje,...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1804   
article man 32 m. noriu paklusti as su vyru kartu gyvenu 10 metų ir gana dažnai pykstamės. kaip greitai nusiraminti po isterijos. svarbu kad butų GREITA
Norėčiau Jums pasiūlyti pradėti nuo kito galo, gal tuomet ir konfliktų šeimoje sumažėtų, jie būtų...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1217   
article Daug rašoma apie psichinėmis ligomis sergančių žmonių integraciją į visuomenę. Gal galėtumėt patarti, kaip turėtumėm ir reiktų elgtis šeimoje su ligoniais sergančiais šizofrenija.
Laba diena,šizofrenija turi labai platų simptomų spektrą, todėl nežinant, kuo pasireiškia šia...

(nebalsuota)  10-23-2007    Skaityta: 1263   
article labas vakaras. kaip 16 m paaugliui atsilieps, jo elgesiui su bendraamžiais ir vyresniais vaikais, kai jis vaikystėje savo šeimoje patyrė fizinį smurtą? Aciū.
Tikrai nėra vienareikšmiško atsakymo į Jūsų pateiktą klausimą. Trūksta informacijos koks vaikas...

(nebalsuota)  10-23-2007    Skaityta: 881   
article Jeigu motina serga šizofrenija, kokia rizika susirgti jos vaikams? o anukams?
Remiantis moksliniais duomenimis galima teigti, kad šizofrenija yra polietiologinė (dėl daugybės...

(nebalsuota)  10-19-2007    Skaityta: 2008   
article Sveiki,neseniai sukako 16.bet jau daugiau kaip metus man labai patinka daug vyresnis vaikinas(15 m vyresnis) jis rodo man demesi,taip kaip patinkanciai merginai,galima sakyti kad ir "kabina".Jis jau man seniai pazistamas ir nera koks iskrypelis,yra normalus rimtas vyras.Ar is tiesu galiu jam patikti kaip mergina? Ir kartais pasijauciu psichine ligone nes isimylejau vyresni vyra...ar tai gali buti kokia psichologine problema? aciu uz atsakyma
Žmogaus jausmai nepaklūsta taisyklėms – tai DIDYSIS GYVENIMO STEBUKLAS ir kartu daugelio...

(nebalsuota)  7-25-2007    Skaityta: 1129   
article Sveiki,neseniai sukako 16.bet jau daugiau kaip metus man labai patinka daug vyresnis vaikinas(15 m vyresnis) jis rodo man demesi,taip kaip patinkanciai merginai,galima sakyti kad ir "kabina".Jis jau man seniai pazistamas ir nera koks iskrypelis,yra normalus rimtas vyras.Ar is tiesu galiu jam patikti kaip mergina? Ir kartais pasijauciu psichine ligone nes isimylejau vyresni vyra...ar tai gali buti kokia psichologine problema? aciu uz atsakyma
Žmogaus jausmai nepaklūsta taisyklėms – tai DIDYSIS GYVENIMO STEBUKLAS ir kartu daugelio problemų...

(nebalsuota)  10-19-2007    Skaityta: 1337   
article Kaip man elgtis, santuokoje gyvenam 16 m., dukrai 15 m., sūnui ( turi Dauno sindromą) 7m. vyras niekada neturėjo atsakomybės jausmo , daug gastroliavo, dabar jau turi psichologinę priklausomybę nuo alkoholio ( fizinės atrodo kol kas ne). Gynename taip - tai išvarau tai vėl priimu, važinėja dirbti į užsienį, pinigų nelabai duoda, gyvenu savo jėgomis. Bandau skirtis ir vėl priimu, sūnui reikia tėvo, tačiau dukra nekenčia tėvo, verkia vien jį pamačiusi. Kai vyras namie , dukra užsidariusi savo kambaryje arba pas drauges, sako niekada neatleis tėvui, nes nuo mažens matė tik girtą tėvą ir mūsų barnius. Bijau kokias pasekmes turės dukrai toks gyvenimas, ar tai su paauglyste praeis, ar reikia tenkinti dukros norus ir skirtis.
Suprantu jūsų nerimą dėl dukters, dėl santykių su vyru, neapsisprendžiate dėl jų ateities,...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 2972   
article Kaip man elgtis, santuokoje gyvenam 16 m., dukrai 15 m., sūnui ( turi Dauno sindromą) 7m. vyras niekada neturėjo atsakomybės jausmo , daug gastroliavo, dabar jau turi psichologinę priklausomybę nuo alkoholio ( fizinės atrodo kol kas ne). Gynename taip - tai išvarau tai vėl priimu, važinėja dirbti į užsienį, pinigų nelabai duoda, gyvenu savo jėgomis. Bandau skirtis ir vėl priimu, sūnui reikia tėvo, tačiau dukra nekenčia tėvo, verkia vien jį pamačiusi. Kai vyras namie , dukra užsidariusi savo kambaryje arba pas drauges, sako niekada neatleis tėvui, nes nuo mažens matė tik girtą tėvą ir mūsų barnius. Bijau kokias pasekmes turės dukrai toks gyvenimas, ar tai su paauglyste praeis, ar reikia tenkinti dukros norus ir skirtis.
Suprantu jūsų nerimą dėl dukters, dėl santykių su vyru, neapsisprendžiate dėl jų ateities,...

(nebalsuota)  7-21-2007    Skaityta: 1638   
article Laba diena.Dukrai 5 metai.Apie 1 val po uzmigimo dukra atsikelia ispilta prakaito,pradeda begioti po kambarius,nerisliai kalbeti,verkti,kartais net klykti.Akys atmerktos,bet atrodo ji nieko nemato.Tas trunka apie 5 min.Po to ji uzmiega ir ryte nieko neprisimena.Atlikome encefalograma,gyd sako nieko blogo nemato.Valerijonai nepadeda.Kas tai per sutrikimas ir kaip ji gydyti.Labai aciu uz atsakyma.
Laba diena,Naktinis siaubas yra siaubo arba panikos epizodai nakties metu, lydimi judrumo ir...

(nebalsuota)  10-22-2007    Skaityta: 1474   
article sveiki.norejau jusu paklausti turiu vyra ir vaiuka, na mes jau seima.ir nzn kodel mano vyras labai pradejo klausyti savo draugu, na mano nuomone jam draugai pirmoje vietoje, jis negryzo nakvoti i namus o pasiliko pas draugus nors jo ir prasiau.ar gali draugai isardyti sema?jis dabar po to savaitgalio toks tylus arba jam geda nes gyvename kartu su mano tevais.as kalbejau su juo bet jis viska neige o man atrodo kad kazkas ne to.prasau atsakyti.aciuar draugai gali isardyti seima?
Laba diena,Savo laiške nerimaujate, jog Jūsų vyrui svarbesni jo draugai, nei Jūs ir vaikas....

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 1239   
article Labas vakaras, mane domintų skyrybų tema ir ypač kitų asmenų, ypač artimųjų, dalyvavimas sprendžiant konfliktus šeimoje? Kas labiausia nukenčia skyrybų atveju, ar verta kištis į šeimos konfliktus artimiems žmonėms. Kaip tai veikia vaikus? Berniukus ir mergaites skirtingai, ką daryti, kad tai kuo mažiau traumuotų vaiką? Ačiū už atsakymą
Nerimaujate dėl artimųjų. Kaip supratau, Jus domina tarpininko pozicija konfliktinėje...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 1292   
article Labas,nesutariu su 18ete dukra,mes su ja nebendraujame,tik tada kai jai ko reikia,man atsibodo jos reikalavimai,vis galvojau kad susivoks,kad mamos nereikia ignoruoti,bet nera bendros kalbos.Keikia baisiausiais zodzias geda ir rasyt,yra isterinio,psichopatinio charakterio,mokykloje nesiskaito su draugais.Jai turi nusileist arba paklust visi kas ja supa,nesitaiko prie aplinkybiu,kritikos nepriima,net negalvoja ka blogai daro ar padare,is sono ziurint pagal ja pasaulis turi pats prie jos prisitaikyt.Nevaldo pykcio,jei sese "sunervina"primusa be gaileiscio.jos isakymai man privalo but sventi,nebezinau kaip elgtis,abejoju ar pavyktu susitart kartu nueit pas psichologa
Sveiki,Rašote, kad nesutariate su dukra, kad atsibodo jos reikalavimai, nerandate bendros...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 1632   
article Laba diena Mūsų šeimą ištiko krizė, vyras po truputį pradeda išgėrinėti, namuose dėl kiekvieno niekniekio barniai,ką daryti, kur ieėkoti pagalbos, kad išliktų normali šeima? Labai laukiu atsakymo, nes nebeištveriu tokios įtampos.
Laba diena,Esate apimta stipraus nerimo, susijaudinimo ir įtampos. Atrodo, jaučiatės bejėgė...

(nebalsuota)  7-21-2007    Skaityta: 2140   
article Sveiki, Su vyru esame kartu beveik 5 metus, turime dukrytę. Dar prieš vedybas pastebėjau, kad vyrui patinka moterų draugija, patinka bendrauti su merginom, gatvėje dažnai atkreipia į jas dėmesį, netgi ieškodavo naujų pažinčių. Buvome dėl to ir išsiskyrę, bet vėliau susitaikėm. Deja, niekas iš esmės nepasikeitė...Dabar jis vis užsimena, kad jam nuobodu, norisi prasiblaškyti, neatsisakytų pasitaikius progai su kokia mergina išgerti arbatos. Netgi yra taip ir pasakęs "palakstyčiau ir sugrįščiau"... Mane tokie vyro norai labai skaudina ir neramina. Žinau, kad reikia kažką daryti, bet nerandu atsakymo. Beje, ir man pačiai trūksta vyro dėmesio, trūksta atviro bendravimo, pasigendu kažkokio ypatingo ryšio tarp mūsų...Nors jam atrodo, kad tarp mūsų viskas gerai, o jis tik prasiblaškyti nori. Suvokiu, kad vyro mąstymo nepakeisiu, bet nejaugi turiu arba susitaikyti su vyro "prasiblaškymais" arba skirtis?? Gal galėtumėt patarti, kaip elgtis tokioje situacijoje? Dėkui
Laba diena. Aš suprantu, jog tokie situacija santykiuose yra nemaloni ir labai žeidžia. Manau,...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 1324   
article Mano sesuo su vyru vedę trys metai.Šeimoje nėra jokių finansinių problemų, nes vyras verslininkas. Tačiau jau trys metai iš eiles būtent vasario paskutinę savaitę jam pasireiskia depresija. Jis savaitę guli lovoje, žiūri televizorių ir nieko nedaro. Neatsakinėja į telefono skambučius, paprasčiausiai net neina iš namų. Sesuo labai dėl jo pergyvena, atneša valgį į lovą, nes neina net i virtuvę valgyti. O šiais metais grąsino net nusižudyti, kadangi nespėjo nupirkti sklypo. Sesuo vėl labai dėl jo pergyvena. Po to viskas kaip niekur nieko praeina. Ar jam čia rimtas susirgimas, ar paprasčiausiai nesubrendusio vyro (jam 36) vaikiški kaprizai? Kaip elgtis artimiesiams?
Jeigu sesers vyras blogai jaučiasi jau trejetą metų, tikrai reikalinga specialisto pagalba. Jeigu...

(nebalsuota)  10-12-2007    Skaityta: 2050   
article Su žmona gyvenu jau 25metus,pažystami jau 35metus.Susilaukėme dviejų vaikų sunui 25,dukrytei 9m.Pragyventas gyvenimas nebuvo normalus ir nesuprantu kodėl?Turiu mintyje seksualiają puse.Nesuprantu ar vyras turi to prašyti iš savo žmonos?Ar tai normalu?Mano nuomone ne,o gal aš klystu?Per tiek pragyventų metų nė karto žmona nėra pasakiusi jog ji nori to.Laikas nuo laiko pagalvoju gal aš pats kažką ne taip darau,bet ne atrodo su manim viskas tvarkoje orientacija normali,labai patinka moterys gal nenormalu tik tai jog tiek ilgai tai pakenčiau tai.Išbandžiau viską,tačiau pakalbėt su ja ta tema taip ir nepavyko,visos užuominos baigdavosi tuo jog man reikia kreiptis pas psichiatrą ir,kad aš iškrypėlis.Kaip man toliau elgtis?
Labas,Jus palietėt labai intimią, tačiau labai svarbią žmogaus gyvenimo puse – seksualinį...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 1552   
article sveiki. su vyru kartu jau gyvename 15 metų. prieš 7 metus gimė vaikas. viskas buvo lyg ir normalu, sulaukus vaiko 3-čio gimtadienio grįžau į darbą, dėl kurio dar teko įstoti mokytis. šiuo metu jau priešpaskutinis kursas, bet panašu, kad viso mano darbo ir mokslų kaina- šeimos ramybė. man šiuo metu 39, vyrui-45. bet dabar beveik pastoviai esame kažkokioje keistoje nesusikalbėjimo būsenoje. esu pastoviai kaltinama kad niekada niekuo nesidžiaugiu, kad nepareiškiu iniciatyvos seksualiniams santykiams, kad amžinai pavargus, kad man nieko nereikia. net po (mano supratimu) gero pasimylėjimo, kitą dieną galiu būti apkaltinta, kad esu bejausmė. jeigu kartais užsimenu apie kokį nors nesusipratimą darbe, iš karto gaunu apibendrinimą, kad net ir pakeitusi darbą niekada su niekuo nesugyvensiu. nuo šių kalbų tikrai kyla įvairios mintys. man pačiai sunkiau dėl to, kad studijuoju daug psichologinių ir psichoterapinių dalykų, o dirbu su žmonėmis, kurie pakluvę į bėdas. tai mano darbas- padėti spręsti sunkumus. ir toks jausmas, kad žinios tik apsunkina padėtį, nes pabandžius kažką pakeisti šeimoje, tuojau pat kyla atgalinė reakcija- kad aš įrodinėju, jog esu protingesnė ir apskritai, kad visada teisi. vyrui tai ne pirma santuoka. nors mes susitikom vėliau, ir tikrai gerai sutarėm, dabar jau kyla minčių net dėl to, ar tuomet nepadariau klaidos. pilnai galiu įsivaizduoti, kad jam kyla įvairios baimės dėl savo vyriškos pozicijos ir pan. tai kad studijuoju su psichologija susijusius dalykus, gal trukdo kreiptis pagalbos, nes teko susipažinti su daugeliu patarimų, teikiamų panašiomis situacijomis, bet dirbti su svetimu žmogumi - lyg ir suprantama, o pačiam ieškoti pagalbos, kai nujauti ką tau pasakyti gali- keistoka. ir vis dažniau kyla mintys, kad gal tikrai jau esu tokia nesugyvenama, nes tokių draugų, kuriems galėčiau atsiverti, išsikalbėti- kaip ir nebėra. tai va toks va lyg ir paklausimas, lyg ir pamąstymas- ką gi reikėtų daryti, kad išpręsti šitą situaciją, kuri, bent jau šiuo metu man labai skaudi. dar ir dėl dukros, nes pati augau šeimoje, kur tėvai išsiskyrė man esant maždaug 12 metų. tikrai negyvenčiau su vyru vien dėl vaiko. gyvenam , kaip man atrodo, del mūsų šeimos, bet kažkaip keistai man pradeda kartotis mamos gyvenimas. norėtūsi gal daugiau ne tikslaus plano- nueikite pas psichologą, jis patars. labiau tikiuosi savo minčių apibūdimino- ar tai tik eilinis nukvailiojimas, ar jau rimtesnis požymis.
Sveiki,Jūsų laiške daug Jūsų vyro minčių apie Jus, apie Jūsų santykius. Gaila, kad mažai...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 1033   
article sveiki. su vyru kartu jau gyvename 15 metų. prieš 7 metus gimė vaikas. viskas buvo lyg ir normalu, sulaukus vaiko 3-čio gimtadienio grįžau į darbą, dėl kurio dar teko įstoti mokytis. šiuo metu jau priešpaskutinis kursas, bet panašu, kad viso mano darbo ir mokslų kaina- šeimos ramybė. man šiuo metu 39, vyrui-45. bet dabar beveik pastoviai esame kažkokioje keistoje nesusikalbėjimo būsenoje. esu pastoviai kaltinama kad niekada niekuo nesidžiaugiu, kad nepareiškiu iniciatyvos seksualiniams santykiams, kad amžinai pavargus, kad man nieko nereikia. net po (mano supratimu) gero pasimylėjimo, kitą dieną galiu būti apkaltinta, kad esu bejausmė. jeigu kartais užsimenu apie kokį nors nesusipratimą darbe, iš karto gaunu apibendrinimą, kad net ir pakeitusi darbą niekada su niekuo nesugyvensiu. nuo šių kalbų tikrai kyla įvairios mintys. man pačiai sunkiau dėl to, kad studijuoju daug psichologinių ir psichoterapinių dalykų, o dirbu su žmonėmis, kurie pakluvę į bėdas. tai mano darbas- padėti spręsti sunkumus. ir toks jausmas, kad žinios tik apsunkina padėtį, nes pabandžius kažką pakeisti šeimoje, tuojau pat kyla atgalinė reakcija- kad aš įrodinėju, jog esu protingesnė ir apskritai, kad visada teisi. vyrui tai ne pirma santuoka. nors mes susitikom vėliau, ir tikrai gerai sutarėm, dabar jau kyla minčių net dėl to, ar tuomet nepadariau klaidos. pilnai galiu įsivaizduoti, kad jam kyla įvairios baimės dėl savo vyriškos pozicijos ir pan. tai kad studijuoju su psichologija susijusius dalykus, gal trukdo kreiptis pagalbos, nes teko susipažinti su daugeliu patarimų, teikiamų panašiomis situacijomis, bet dirbti su svetimu žmogumi - lyg ir suprantama, o pačiam ieškoti pagalbos, kai nujauti ką tau pasakyti gali- keistoka. ir vis dažniau kyla mintys, kad gal tikrai jau esu tokia nesugyvenama, nes tokių draugų, kuriems galėčiau atsiverti, išsikalbėti- kaip ir nebėra. tai va toks va lyg ir paklausimas, lyg ir pamąstymas- ką gi reikėtų daryti, kad išpręsti šitą situaciją, kuri, bent jau šiuo metu man labai skaudi. dar ir dėl dukros, nes pati augau šeimoje, kur tėvai išsiskyrė man esant maždaug 12 metų. tikrai negyvenčiau su vyru vien dėl vaiko. gyvenam , kaip man atrodo, del mūsų šeimos, bet kažkaip keistai man pradeda kartotis mamos gyvenimas. norėtūsi gal daugiau ne tikslaus plano- nueikite pas psichologą, jis patars. labiau tikiuosi savo minčių apibūdimino- ar tai tik eilinis nukvailiojimas, ar jau rimtesnis požymis.
Sveiki, Jūsų laiške daug Jūsų vyro minčių apie Jus, apie Jūsų santykius. Gaila, kad...

(nebalsuota)  7-22-2007    Skaityta: 1590   
article Mano Tevas visada, kiek tik ji prisimenu, isgerdavo. Seimoje niekuomet nemaciau normaliu santykiu, tik barnius, pykcius, isterija, o kartais net mustynes. Mama dar vis gyvena su tevu, nes neturi galimybiu jo palikti. As su tevais negyvenu, todel man labai sunku zinant, kad kaskart palieku mama tame kosmare. Labai daznai apima tokia begaline neviltis, kad nezinau, kur detis. Man atrodo, kad nekenciu savo tevo. Jis ikunija visas blogiausias vyro savybes. Ir as manau, kad jis kaltas del to, kad as niekaip nesugebu uzmegsti jokiu rimtu santykiu. Kaskart, kai vaikinas pradeda man rodyti daugiau demesio, as pabegu. Pavargau nuo tokio gyvenimo, taciau nezinau, kaip galeciau sau padeti...
Labas,Užjaučiu, kad tau teko išgyventi barnius šeimoje dėl geriančio tėvo. Pykčiai tave skaudina...

(nebalsuota)  7-21-2007    Skaityta: 1489   
article sveiki, niekaip negaliu prisiverst issiskirt su savo vyru. ji labai myliu, myli ji ir vaikas(turime du vaikelius). taciau mano vyras susirado kaskokia drauge.ji yra jo bendradarbe,kartu sedi savaitgaliais darbe, sestadieniais vazinejasi rieduciais,kartu vaiksto i koncertus, kavines, bei vakarelius. beto man nuolat meluoja, sako neva buvo ne su ja, o su kuom nors kitu. o meluoja todel, pasak jo kad as jam draudziu bendraut su ja. manes nesikviecia niekur, kadangi auginu musu mazyli jauneli, ir pasak jo turiu but namie. jei kur nors pasiulau vaziuoti kartu, nesutinka ir pyksta, neva pinigu leidimas. o ji net i parduotuve vezioja mano vyra apsipirkt. jie dovanojasi visokias dovaneles, o mano gimtadieni vyras pamirso.ir dovanu negaunu jau kelintus metus. visus finansus namie jis taip pat "valdo". skirtis nenori, ir pyksta kai tik apie tai imu kalbet. o del to vyresnysis susnus labai pergyvena. su vyru atvirai tp nepavyksta pasikalbet, jis mane tildo, zemina,rekia ir neleidzia ne zodzio pasakyt. arba sedi akmeniu veidu ir sako jog jam neidomu ka as sakau.patarkit prasau ka man daryti?
Laba diena,Tai, ką aprašėte laiške – melavimas, draudimas išeiti iš namų, pamiršimas apie Jūsų...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 2560   
article Labas.vyrui 36metai bet labai megsta alu kartais per diena išgeria 2 litrus kartais 4l.bet tada su draugu bet vakarais 2alaus buteliai kaip privalomas vakare buna kad apgirsta jam nesenai buvo insultas prieš metus kai išgeria iki pietų net apgirsta o jis sito nepripažysta neatsisako jo nei geruoju nei bloguoju bandau visaip išgeres alaus buna labai kalbus norintis bendrauti nors velaus vakaro nesulaukia jis užmiega dar turi skleroze ka daryti kaip įrodyti kad tas prakeiktas alus yra tikras blogis del jo mudu dazniausiai barames as to alaus nekenčiu patarkit man labai prasau nes ir vaikams nepatinka kai tetis įkausęs nuo alaus nuo jo visi barames
Sveiki. Suprantu Jūsų susirūpinimą. Manau jog neapsiriksiu pasakiusi, kad Jūsų vyras yra...

(nebalsuota)  7-22-2007    Skaityta: 2178   
article Laba diena. Mano sūnui 6 metai.Jis šiaip yra jautrus vaikas, bet dabar pavasarį viskas dar labiau paaštrėjo.Skauda pilvuką, nenori matyti nei vaikų, nei tų žmonių su kuriais anksčiau bendraudavo, o apie ėjimą į darželį tai net kalbos nėra. Bijo suaugusių žmonių, o ypač vyresnio amžiaus vyrų. Verkia, ir jis pats sako nesuprantu kodėl man vis ašarytės nori bėgti. Buvo ir pas neurologa, parašė vaistukus nervukus pastiprinti, lankėmės pas psichologą.Gal galėtumėt patarti ką daryti tokiu atveju. Ačiū už atsakymą.
Jus neramina pasikeitusios sūnaus nuotaikos, elgesys, jo nenoras būti su žmonėmis, ypač...

(nebalsuota)  10-15-2007    Skaityta: 1880   
article Mano šešerių metų dukrytė visiškai nepravirksta skriaudžiama darželio vaikų. Ji spardoma bendraamžių kaip tik sako"spirkit spirkit", pas dantistą nuėjus taip pat nė vienos ašaros neišlieja. Šeimoje nėra smurtaujama.Ar tokio amžiaus vaikas gali jau psihologiškai nusiteikti, kad jai neskauda, reikia iškentėti ar panašiai. Aš labai susirūpinusi, prašau atsakykite, ar tai rimta,bijau kad vėliau tai nepaštrėtų.ačiū
Tikrai suprantami nuogąstavimai, kad kai kuriose situacijose Jūsų mergaitė elgiasi šiek tiek...

(nebalsuota)  10-19-2007    Skaityta: 1364   
article labai dziaugiuosi kad suteikiate tokia vertinga paslauga,is sirdies jums linkiu daug sekmes!!! prblema turiu ir labai senai,vis delsiu ir galvojau kad dar ne laikas ,tada pati saves paklausiau o kada laikas?labai itarineju savo vyra neistikimybe,visaip ji ,snipineju ir kamantineju .nes buvo pagrindo ,uztikti ji su merga,kai jo paklausiu kame yra reikalas,jis labai greitai isisuko sugalvojes kazkokia istorija,ir paklausus ar jis turi kokiu problemu su manimi,jis tik atsako kad as pati ieskanti priekabu,ir norinti susipykti !ir kai kartais sakosi kad jis isvyksta su draugais kelioms dienoms ,nes nori atsipalaiduoti.bet as netikiu ir vis manau kad jis su kazkuo susitikineja.paklausus kodel nekelia telefono kai skambinu ,sako kad miegojes ar dar ka sugalvoja,as visada tikrinu jo mobiluji telefona,kai jis nezino,jai koks itartinas numeris iskart tikrinu kas atsilieps,buvo kad atsiliepe moteris!man 34 metai,gyvenu 2 santuoka jau 8 metai.paskykite man prasau ar as elgiuosi normaliai?jai ne tai kame saknys!padekite noriu issaugoti santuoka!is anksto dekoju.
Laba diena,Dėkui už gražų palinkėjimą. Dirbame tam, kad galėtume padėti Jums.Rašote, kad...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 1346   
article Laba diena Man 26,mano vyrui 27. Santuokoje gyvename 3,5 metu, o kartu esame jau 8 metus. Labai ji myliu, taciau musu santykiai pastaruoju metu, atrodo,priejo liepto gala. Labai noriu issaugoti seima,nes turime 1 metuku dukryte. Santykiai ypac paslijo,gimus dukrytei, nes,kaip pati dabar supratau, man buvo pogimdyvine depresija, is kurios istrukti niekas nepadejo.Tapau irzli,pikta ir, zinoma, del to kentejo labiausiai mano vyras. Jis labai daug dirba, o gaudama mazai jo demesio,issakydavau daug siurksciu priekaistu.Dabar ivyko luzis, po kurio vyras nebezino ko nori, nori ramybes , buti vienas,yra piktas ir liudnas. Svarstome net skirybu galimybe, taciau skubeti nenorime del dukrytes,kuria abu mylim beprotiskai. Kaip galetume isspresti tokia problema? Ar imanoma gyventi del vaiko? Ka tureciau padaryti,kad vyras patiketu, jog vertinu jo pastangas aprupinti seima ir myliu ji be galo.Noredama issaugoti seima as pasikeiciau (elgiuosi ir i viska reaguoju kitaip nei depresijos metu). Taciau vyrui atrodo,jog tai laikina ir ,kad as veidmainiauju. Suvokusi ,kad galiu netekti mylimo zmogaus, supratau ir savo siurkstaus elgesio pasekmes.Dabar gyvenima kartu vertinu kitaip nei anksciau, todel zinau,kad mano pasikeitimas nera laikinas. Labai pergyvenu del susiklosciusios situacijos, o ypac del vaiko,kuris gali netekti gero tevelio. Labai vertinsiu bet koki jusu patarima.
Laba diena,Iš laiško supratau, kad Jūsų šeima šiuo metu išgyvena sunkų, bet kartu ir labai svarbų...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 2698   
article Sveiki, susituoke esame 8metus. Laikas nuo laiko musu santykius istinka didele krize, kurios metu galvojame apie skyrybas. Nors abu mylime vienas kita, del, matyt, charakterio ir poziuriu skirtumo, atsuduriame savotiskame akligatvyje, kai kiekvienas isitikines savo teisumu. Nors konfliktai kyla lyg ir is smulkmenu, jie isauga i dideles problemas, kai nekalbame po savaite ir daugiau. Paprastai as stengiuosi konflikta nutraukti, bandydama aiskintis jo priezastis ir, mano manymu, neteisingas reakcijas i jas, vyrui tokie aiskinimaisi atrodo kaip mano "tiesos" primetimas. Mane skaudina, kad netgi tuomet, kai del konflikto "kaltas" jis, jis niekuomet neprieina, neatsipraso ar kaip kitaip nesistengia tos situacijos istaisyti. Jis netgi pareiske, kad niekada to nedarys, nes negali eiti prie pykstancio zmogaus. Mane tai labai skaudina, nes kuomet man buna skaudu del jo elgesio, labiausiai norisi, kad jis prieitu, apsikabintu, kad jausciau, kad jis man artimas. Paprastai del tokio skirtingo poziurio i situacija musu konfliktai isauga i audras, nes abu laukiame skirtingo kito elgesio. Pastaraji karta atrode viskas tikrai baigsis skyrybomis. Vyrui pasiuliau apsilankyti pas seimos psichologa, bet jis pasake, kad geriau issiskirs, nei ten eis. Ka galeciau pasiulyti vyrui padaryti "namu" salygomis, kad imtume kitaip ziureti i savo santykius? Kaip mes galime sau padeti?
Sveiki, Taip jau būna, kad dažnai šalia šiltų jausmų sutuoktiniui, atsiranda ir kiti – pyktis,...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 1654   
article Sveiki.Man 31 m. istekejusi jau 12 m.auginu trys vaikus ,sakau "auginu",todel kad tikraj ta darau viena.vyras visiskai nesigilina i vaiku auklejima, ju ir mano givenima.galima sakiti taip buvo visada, gal tik pirmus metus bendro gyvenimo jis norejo buti su seima,o paskuj _ darbas, darbas. juk visi zmones dirba,seimas turi ir sugeba rasti laika viskam .pirma vaika pastoviai kritikoja nuo pat pirmu dienu nors pats labai norejo jo..man irgi ustenka tos kritikos ,tolabiau kad jis jaucia kad as moraliskai silpnesne uz ji.as stengiuosiu kalbeti su juo ,paaiskinti jam kur jis ne teisus ,kalbeti gal as ka ne taip darau, be jis ne siduoda i jokias kalbas ,sako-pas mus viskas gerai tu viska isgalvoji,sneki visiska nesamone, .AS pastoviai jauciu jo spaudima .Ir kai sunuj buvo jau 5-eri nusprendziau skirtys ,bet vel gi kas ko issigandau,ir vitoj to surizikavau pagimditi 2 vaika.Na ir kas toliau-jis pradejo kurti savo versla,ir aisku jo namuose visiskai ne liko,as pastoviai prasau jo pagalbos,Jis-as tave suprantu,bet nieko padeti ne galiu.as jam siuliau jei mes tau ne reikalingi palik mus,ir givenk laisvai,ne_as jus miliu.o mes pastoviai vieni.kaip be butu as palikau maza vaika 10 men. su mama ir isejau dirbti.nors darbe as jauciausi tarp zmoniu ir kaz kam idomi.Bet ,taip as pati kalta,as pastojau 3-iu vaiku,i ne padariau aborto,todel kad bijojau uz kitus vaikus-Dievas nubaus,pagimdziau,ir dabar jau vel trejus metus sedziu namie,ka ne paprasisiu-ne as ne turiu laiko.bet ir su tuo susitaikau,viena,tai viena, bet dabar jauciu kad as pati ,kaip zmogus ir asmenibe jam nereikalinga, neidomi.Jam manes reika tik lovoj, ir taip -greiciau, ten televizorius rodo kas ka,idomaus.As sakiau, as kentejau, ne girdi,jis mato tik savo poreikius, ir nora.o apie mano nora neks neklausa, nors as ir sakau,del to as ir pradejau issisukineti visais budais nuo tuos PAREIGOS,ka man daryti,kaip elgtys dar -NEZINAU
Labas,Atrodo, jog Jūs abejojate dėl savo santykių su vyru, norite aiškumo juose, daugiau paramos,...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 1395   
article Laba diena. Gyvenu nedideliame mieste, tad nera galimybiu pasikonsultuoti su psihologu taip, kad nesužinotų tėvai.Mama dirba tokį drabą, kad tai sužinoti būtų vieni juokai. Turiu seserį kuriai yra 23 metai, Ji serga bulimija bei depresija. Dėl jos ligos kaltinu ir save, nes mes nesame labai artimos, nors šeip sutariame gerai. ji gydesi klinikoje, tamkart padėjo, bet dabar regis viskas grįžta į senas vėžias. Bandžiau padėti atsistoti ant kojų, bet manau man nekaip sekėsi, nes rezultatų praktiškai nesimato. Ankščiau ji gyveno vilniuje, dirbo ir mokėsi vienu metu, tikriausiai trūko tėvų supratimo bei laisvės rinktis, bet aš gyvenu taippat, tik dar labiau supančiota, bet nesergu. tad nežinau nuo ko jai tai... Radau su kuo gyventi kad nesijaustų vieniša, nes ji draugų beveik neturi... norėčiau paklausti kaip man susitaikyti su mintimi kad ji serga ir kad aš nesugebu padėti, nors visi "lendame ten kur tamsu ir šilta", bet niekas neduoda taip laukiamu rezultatų. gyvenu nuolatiniame strese 8 mėnesius vis laukdama kada išgirsiu kad jai vėl pablogėjo. bandau nusiraminti, bet esu liūdna ir užsidariusi savyje, net draugai ėmė sakyti kad esu labai pasikeitusi, kad niekada nejuokauju, retai šypsausi ir pan. labai pergyvenu dėl sesers. sutikčiau numirti kad jai būtų viskas gerai... kaip jai padėti? nesu linkusi atvirai šnekėtis apie problemas... o dabar ji susirado drauga musulmoną, svarsto galimybe išvykti gyventi su juo, tada manau jai dar pablogės kai išviso neturės su kuo bendrauti,jo šeima tam nepritaria, mano taippat. Jaučiuosi kaip plešiama į dvi dalis. šiemet manes laikia abitūros egzaminai, bijau kad mano smegenys visai suskistės, nes jau dabar nuo nervų vaidenasi dvasios naktimis, neramiai miegu nes pastoviai esu isitempusi. dažnai viska pamirštu. su mama nebešneku apie tai kas mane slegia, jai taippat labai sunku, su tėčiu nesame artimi, nors jis labai geras man ir seseriai. karta kai del sesers apsiverkiau prie tėvų mama prašė to nedaryti daugiau, nes jai kainuoja labai daug nervų sesuo, o aš dar su savo ašaromis ją labiau skaudinu... gal galite patarti kaip nusiraminti? beje jei susidarėte įspūdį kad mano tėvai kokie asocialūs kaimietukai, tai netiesa. jie išsilavinę protingi dirbantys žmonės.
Laba diena,Iš Jūsų laiško supratau, kad pergyvenate dėl sesers problemų vos ne labiau už ją pačią...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1492   
article laba diena, problema šeimoje - tiksliau su mama, ir blogiausia, kad nežinau kaip padėti. Mano tevams po 50 metu - tėtis niekada per daug nesirūpindavo namais, trankydavosi po balius ir baliukus. Mama jautri. Dabar namuose nebeįmanoma-ašaros ir isterijos kasdieną - nes ji nebegali jau taip rūpintis namais, tėtis nelabai padeda (aš gyvenu kitame mieste), plius mama įtarinėja, kad jis ten su kažkokia moterim iš darbo (jaunesne). Bet kaip jau sakiau, tėtis visada toks buvo-trali vali, paflirtuoti ir pan.Kalbejau su tėčiu - ir jis pareiškė, kad niekur pas jokią kitą moterį neis, kad mama čia perdeda ir paranoiškai jį persekioja, bet jis nežino ar nori su ja gyventi kai ji taip elgiasi. O mamai iš tiesų blogai-kai ištinka isterijos (nežinau kaip kitaip pavadinti) priepuolis šaukia, klykia, spiegia. Aš asmeniškai manau, kad abu tėvai kalti dėl tokių santykių (vienas galėtu labiau rūpintis namais, o kitas ne taip perdėtai ir paranoiškai reaguoti). bet yra kaip yra. Kalbame ir apie skyrybas kaip galimą išeitį, bet aš juk už juos negaliu nuspręsti! Mama iškart susinervuoja, kai tik pasakom garsiai tą žodį. Problema, tame, kad nežinau kaip jai padėti ir ištraukti iš tokios depresinės-isterinės būsenos.Kaip suprantu gražūs ir ramūs žodžiai čia nepadės, jau reikia rimtos pagalbos (nes jau visi kalti, kad niekas jai nepadeda, kad viską darom ne taip, kad užstoju tėvą (o aš juk niekeno pusėje!) ir t.t. ir pan., o dar prasideda grasinimai, kad nusižudys) - ką man su ja daryti? Geria kažkokius raminamuosius vaistus (gaila, nepamenu kokius), bet jie nelabai padeda. Ar čia galvoti apie kažkokią ligoninę ar surasti psichologą? nežinau ko griebtis, bet nenoriu kasdien klausytis verksmų ir isterijų telefonu, negaliu visko metusi važiuoti iš sostinės 130km., noriu kaip nors padėti, bet nežinau kaip. Ar galite mane nukreipti kurs nors kur galėčiau rasti rimtą pagalbą? Dėkui labai.
Laba diena,Tėvų santykiai, be abejo, paliečia vaikus. Skirtingai reaguosime į juos būdami 3 ir 30...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 1820   
article Sweiki.Vasaros pabagoje susipažinau su vaikinu..spalį pradėjom draugaut..Viskas yra gerai,tačiau prieš porą mėnesių sužinojau,kad dėl depresijos ir bandymo nusižudyt praeitą pavasarį gulėjo psichiatrinėj ligoninėj..Pažinau jį linksmą ir energingą,bet to dirbantį ir besimokantį, todėl net neįsivaizdavau,kad jis kažkada sirgo.Ar liga gali kartotis?Jis labai prie manęs prisirišo,kuria ateities planus,o aš nežinau, ar jaučiu jam tą patį..Ar nesusiklosčius mūsų santykiams yra padidėjusi savižudybės ar pasikartojančios depresijos rizika?Ar galiu tiesiog toliau bendraut,nebijodama,kad psichikos liga pasikartos?beja.ar depresija - tai psichikos liga?
Jaučiu jūsų susirūpinimą dėl draugo sveikatos ir tuo pačiu dėl judviejų santykių ateities....

(nebalsuota)  7-22-2007    Skaityta: 2167   
article Sveiki rašau jums antra karta.ankščiau rašiau kad vyras gydėsi nuo alkoholizmo kad gryžes pasakė jog rado kita moteri.Bandžiau daryti kaip patarėte jūs aiškinomės santykius tarpusavyje, buvome pas psihologa, viena savaite buvo viskas lyg ir normaliai gryždavo laiku namo apie viska kalbėjom,jau antra savaitė pradėjo vėlai gryžti(mes su vaikais jau miegame)ryta anksti išvažiuoja mažiau bendrauja,o jei paklausiu ka nors atsako ne tavo reikalas aš esu laisvas žmogus su savo norais ir užgaidom.Jis lanko AA susirinkimus eina i vakarėlius vienas nes aš neturiu kur palikti vaikų parvaževes giriasi kaip buvo linksma.Nežinau ką daryti aš nuo jo baigiu nutolti jaučiu kad ir jis tolsta nežinau ar aš benoriu būti su juo su lig kiekviena diena blėsta jausmai nebegaliu prisileisti jo kaip vyro,jaučiu kad su manimi yra kažkas negerai pradėjo šlubuoti sveikata kristi svoris.Patarkyte ka daryti gal jau mes išgyvenome kiek mums buvo skirta gyventi kartu,neturiu žmonių su kuo galėčiau pasikalbėti kol jis gėrė praradau visus draugus,mama sesės nebendrauja nes patėvis yra uždraudes.Esu palikusi viena su savo problemomis tiesa gerai dar kad turiu savo gyvenimo šviesas vaikus ir dar gerai kad galiu parašyti jums.Prašau pagalbos nes jau toks gyvenimas baigia atsibosti.
Sveiki,Panašu, kad tas tamsus laikotarpis, kai jūsų vyras gėrė, paliko savo pėdsakus. Vargu, ar...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 1783   
article Laba diena, norejau paklausti ar butu galima uzregistruoti savo mama psichologo konsultacijai pas jus. Mama pries pora metu issikele i Klaipedos rajona, prisirasiusi yra prie III miesto poliklinikos. Abu tevai nedirba, gyvena tik is tevo invalidumo pensijos. tevas pagal savo sveikata tikrai sunkiai dirba, pervargsta, buna nervotas (geria nuo nervu vaistus). I menesi karta, pora, uzgeria. Tada prasideda barniai, tevas priekaistauja mamai, kad mazai padeda, yra islaikoma. O mama dazniausiai dar labiau uzastrina konflikta. Pries metus mama pora karta buvo susidejusi daiktus ir isvaziavusi i Klaipeda. Bet pavykdavo sutaikyti ir mama grizdavo. Mamai sakydavau, kad ji ir pati yra kalta, kad teva isveda is kantrybes, pastoviai bamba, viskuom nepatenkinta, uzgaulioja teva, ko pasekoje tevas isgeres ir kelia skandalus. Paskuti karta pries pora savaiciu, mama paprase atvaziuoti i kaima. Tevas isgeres, mama susikrovusi visas tases, pasakiusi, kad cia nebegyvens. Kol bandziau kalbetis su tevu, mama parasiusi atsisveikinimo laiska, ir isejusi, pradingusi. Su policija bandem ieskoti, po 5 valandu (salta nakti), mama parejo. Aisku, as mama parsiveziau namo. Kita diena mama jau kaip niekur nieko jautesi. Mano 3 asmenu seima gyvena 1 kambary, salygos nekokios, namie atsirado itampa, vyras priekaistaja, kiek tai tesis. Tevas visa si laika tvarkosi ukyje vienas, kalbant, suprantu, kad jis gailisi, kad pasikarsciuoja, noretu susitaikyti. Savaitgaly mamai pasakiau, kad vaziuojam i kaima. Mama vaziavo tik pasiimti kai kuriu dokumentu. I mano kalbas, kad reiktu susitaikyti, nebegioti is savo namu, pasistengti buti tolerantiskesnei, savo charakteri irgi stengtis keisti, reagavo, kaip mano nora atsikratyti, iseitis - numirti, i jokias kalbas neinasi. Praverke visa laika kaime, galiausiai vel pati sukele konflikta, visa praeities purva sukele. Parsiveziau atgal namo mama. Dabar as tikrai kaip ir tevo puseje. Viena puse kalta nebuna, ir nebezinau, kaip mamai tai paaiskinti. I mano bandymus kalbetis ji reaguoja is karto neigiamai. As galvoju, gal psichologo konsultacija galetu ka tai padeti, kai svetimi zmones pasakytu, kad reikia ir i save kritiskai pazvelgti. Ir kad nereikia pulti i krastutinumus. Kaip patartumeme man dabar elgtis. Is anksto dekoju.
Laba diena. Iš Jūsų laiško supratau, kad Jūs susirūpinusi ir emociškai pavargusi nuo...

(nebalsuota)  10-22-2007    Skaityta: 1609   
article Sveiki man 26 metai mano vyrui tiek pat,nezinau ka man daryti su manimi ivyko butent si situacija:mes su vyru vede jau kaip3metus,turime suneli kuriam yra 2 metukai,seip kartu su vyru esam jau kaip 6metai drauge.Viskas prasidejo nuo to kad jis isvyko i uzsieni tad puse metu suneli auginau viena su tevu pagalba,kai atvykau jis man pasirode kiek pasikeites,na pagyvenom uzsienije drauge dar kokius pusantru metu ir jis isvyko i kita miesta anglijoje dirbti tiktai kokiam menesiui,jis prisekinejo jog viskas bus gerai jog nieko taip nemyli gyvenime kaip mane ir suneli,per ta menesi jis paliko mane gyventi su uosviene,na ir prasidejo:pasiemes visus zmones dirbti kitur is musu nuomojamu namu ir palikes juos tuscius man isvyko.per menesi su vaiku ir be masinos daug ka sugebejau padaryti idarbinti ir apgyvendinti zmones,tai tikrai nebuvo lengva,na o kai po menesio jis gryzo pasake jog jo motina ir sesuo paskunde jam jog as geriu alu virtuveje o mano 2m.sunelis vienas maudosi antram aukste,kad kazkur vakare ejau pasipuosus net negalejau patiketi tokiom nesamonem,absurdas,na rezultatas tas kad turejau isvykti atgal i lietuva nes jis to norejo.kai gryzu i lietuva is zmoniu suzinojau jog jis turi meiluze 100%,visi pries mane,visi zmones kurie gyveno musu namuose stebejosi mano vyro elgesiu,Tai va lietuvoj prabuvau depresijoje apie 3men.sukudau apie 8kg.ten ismanes beliko tik baisuokle,bet vos tik pradejau atsigauti vyras apsisprende jog padare didele klaida bet myli tik mane ir jam nieko daugiau nereikia,dabar esu su juo nes visgi noriu issaugoti seima,taciau kai tik jis kanors padaro negerai prisiminimai is plaukia ir lyg viskas gyvai persmelkia sirdi kaip man susitaikyti su juo neistikimybe o gal tai jau nebeimanoma atitaisyti niekada,kartais taip blogai jauciuos kad nebenoriu gyventi, kartais galvoju jog jis visus mano nuosirdzius jausmus sunaikino savo neistikimybe, kai pradedu apie tai su juo kalbet jis susinervina ir vengia sakydamas ir vel pradedi,sekant isto mes susipykstam ir net kartais baigiasi tuom kad jis man suduoda,o as apsiverkiu ka daryti gal man ji geriau palikti bukit geri parasykit nors koki patarima nes psihologo konsultacija man siuo metu neprieinama Aciu
Sveiki,Bandau įsivaizduoti, kaip jautėtės išgyvendama tokius skaudžius įvykius: sunkumus svetimoj...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 4983   
article Labas vakaras,turime dukrą 15 m.Nuo pat mažutės ,dar darželyje buvo juokais vadinama "miegančioji gražuolytė",nes viską daro labai kruopščiai ir lėtai.Paskutinė susideda žaisliu- kus,paskutinė apsirengia ir t.t.Esu pastebėjusi ,kad viską turi daryti kaip yra susiplanavusi ,priešingu atveju pasimeta .Blogai sekasi daryti kelis darbus iš karto.Pav:skaityti ir įsiminti.Geriau įsimena istoriją ar liet.literatūros užduotis kai kas nors skaito ,o ji klauso .Jeigu mokosi eilėraštį mintinai ,sukeičia žodžius ,aš ją pataisau ,bet kartodama iš naujo vėl juos sukeičia,vėliau ir pati juokiasi ,kad jai taip gaunasi.Šiaip yra normalus vaikas ,gera,pavyzdinga ,jautri ir be galo tvarkinga ,sakyčiau pedantė .Mokosi 8 kl.Kadangi nenori būti blogesnė už savo klasės draugus ,stengiasi mokytis. Jeigu mokytojai suteikia galimybę ,gavus blogesnį pažymį pav.6,7 išsitasyti ,visada taisosi.Iki 8 kl.paėmus visų dalykų pažymius vidurkis būdavo apie 8 .Aš matau ,kad šiais metais jai yra labai sunku ir man jos gaila ,nes nežinau kaip jai padėti. Pati didžiausia jos problema yra anglų kalba ir laiko neturėjimas .Be mokslo ji dar lanko šokių repetici- jas.Nenorėčiau ,kad ji atsisakytų šokių,nes kaip esu pastebėjusi ji yra linkusi prie meno,svojotoja ir romantikė ,gal gyvenime jai tai praverstų .Kadangi ji pradėjusi lankyti pirmą klasę pateko į klasę,kurioje mokėsi stiprūs mokiniai,tėvelių pagei- davimu anglų kalbos pradėjo mokytis nuo antros kl. Vargom su lietuvių,o ką bekalbėti apie anglų,kai šeimoje niekas nesimokęs anglų kalbos.Todėl su lyg metais einasi vis sunkiau ir sunkiau.Ankstesnėse klasėse turėjome kaimynę mergaitę,kuri jai truputį padėdavo,dabar ji pati abiturientėir neturi kada.Aš matau kaip mano mergaitė vis dažniau verkia,jeigu ansčiau nepraleisdavo pamokų,nes niekados nemeluoja ,tai dabar vis dažniau manęs prašo leidi- mo neiti į anglų pamoką,nes nemoka paruošti anglų namų darbų ir tiesiog bijo anglų kalbos pamokos. Prieš keletą metų esame buvusios Klaipėdoje/nepamenu tikslaus pav.istaigos/kur buvo palengvinta anglų kl.mokymosi programa.Šiuo metu tenai važiuoti ji griežtai atsisako.Manau nenori išsiskirti iš kitų klasės draugų.Samdyti anglų kalbos mokytoją neturime lėšų,o dukra ir laisvo laiko,nors aš ir pykstu,bet gulasi ji vakare tik apie 23val,nes jai niekaip neišeina anksčiau susiruošti ,kadangi jos ir šlepetės prie lovos turi būti padėtos vos ne milimetro tikslumu .Nežinau ką rekėtų daryti ir bijau ,kad ji gaudama vis blogesnius pažymius neprarastų noro mokytis .Gal ką nors patarsite.Dėkoju.
Sveiki. Jūs gražiai ir supratingai aprašėte savo dukros mokyklinę ir šiek tiek gyvenimišką...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 2007   
article Laba diena, esu studente, vis dar gyvenu su tevais. Is paziuros esame normali, nekonfliktiska seima.Taciau tetis, retkarciais isgeriantis verslininkas. Zmoniu akivaizdoje jis visuomet atrodo geras, paslaugus ir pan.Seimoje virsta tikru monstru, uzgaulioja motina, mane, zemina, grasina papjauti mus, neva mes jam gadiname gyvenima, eikvojame jo pinigus , esame jam nasta, nori kad as kuo greiciau dingciau is namu ir atsistociau ant savo koju(bet as dar studijuoju).Namuose tvyro beprotiska itampa, as ir mama geriame raminaciuosius, kitaip neimanoma istverti viso to. Neisivaizduoju kaip toliau gyventi, tevas niekada saves nepripazins ligoniu, o mes su motina kenciame. Mielu noru dingciau is namu, kad viso to nebematyciau ir nebegirdeciau, taciau ne viskas taip paprasta,be to gaila ir mama palikt. Patarkite, ka daryti.. aciu labai.
Laba diena,Suprantamas Jūsų susirūpinimas susidariusia padėtimi šeimoje ir Jūsų pastangos iškęsti...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 1504   
article Laba diena, Esu nuolat įsitempusi, nervinga, nepasitikinti savimi. Manau, kad tokios būsenos priežastys slypi giliai pasąmonėje. Nuo pat vaikystės jaučiausi esanti kitokia.Pirma - kairiarankė, antra - raudonplaukė storuliukė. Gal niekada ir nebūčiau suvokusi to savojo išskirtinumo, jei ne pradinių klasių mokytoja, permokiusi mane rašyti dešine ranka (turėjau būti tokia kaip visi vaikai);mokiniai , niekada nepamirštantys priminti, kad esu "ryža"...Sunkiausia būdavo vyresnėse klasėse, kai pradinių klasių pypliukas, prabėgdamas pro šalį, nesigėdydavo per visą koridorių šaukti "ryyyyyyyža karvė,ryyyyyyyža karvė"... Neverkdavau, bet ir negindavau savęs - tylėdavau...Viską kraudavau į save, į save, į save...Beprotiškai daug mokydavausi (iki išnaktų).Užtat pasiekdavau.Taip tarsi stengiausi kompensuoti tą savo kitoniškumą. Ne prieš kitus - prieš save. Suvokiau, kad jei manęs nepamils už grožį, tai gal bent mylės už protą?...Visada turėjau tikslą ir jo atkakliai siekiau.Būdavo, suklupdavau. Ypač tada, kai klasiokas mesteldavo frazę "tegul "ryža" eina prie lentos", arba draugė perduodavo kitų žodžius "atleisk, tavęs į gimtadienį kviesti negalime - bijome, kad niekas nepasityčiotų"...Tokiomis akimirkomis jausdavausi klaikiai. Bet tylėdavau. Būdavo gėda, kad aš tokia.Net pavasarį stengdavausi kuo ilgiau nenusiimti kepurės, kad tik niekas nepasišaipytų (nes gatvėj dažnai išgirsdavau paniekos žodžius). Suaugau. Egzaminus išlaikiau puikiai ir pasiekiau tikslą - studijuoju universitete. Persidažiau plaukus. Rodos, turėjau atsikratyti nepasitikėjimo, bet jis vis tiek many gyvena. Jaučiu.Ir kaip negyvens, jei dėstytojas, norėdamas pažadinti studentus, papasakoja anekdotą, pvz.apie tris kates: juodą, baltą ir..."ryžą"...Reaguoju ramiai. Tik niekaip nesuprantu kodėl pilna studentų auditorija leipsta iš juoko vien išgirdę žodį "ryža".Gal ir aš taip džiaugsmingai reaguočiau, tačiau kai šis žodis man asocijuojasi su agresija, panieka ar net smurtu - patikėkite,ramiai reaguoti negaliu. Ir vėl tyliu. Ir vėl viską kraunu į save. Ir dar. Aš gyvenau šeimoje, kurioje niekada nesijaučiau saugi. Ne, prieš mane nebuvo smurtaujama, tačiau visą laiką jaučiausi vieniša. Mama beveik niekada neturėdavo man laiko (vis dirbo, dirbo ir dirbo), o tėčiui nenorėdavau atsiverti. Jie - skirtingi žmonės. Mama - išsilavinusi, intelektuali moteris, tėtis - žemiškas žmogus, su kitokia vertybių skale.Jis nevengdavo manęs pažeminti, išgėręs ne kartą yra mestelėjęs nepadorią frazę mano adresatu.Bet aš negalėdavau teisti tėvo - jį teisdavo mamos mama, mano močiutė, kuri ir man (įsiplieskusi) nevengdavo mestelti frazę, kad aš - "tėvo kopija". Ne išvaizda, o nepakeliamu charakteriu.Tėvą teisdavo ir mamos giminės, kurie, pasisodinę mane, dar šešiametę mergaitę, įrodinėdavo, koks mano tėvas yra blogas ir kaip turiu su juo nesiskaityti. O man būdavo velniškai skaudu...Tylėdavau, bet jausdavausi menkesnė už pusbrolį, kurio tėvas kitoks nei manasis.Jausdavausi BLOGO TĖVO BLOGA DUKRA.Blogiausia tai, kad, bėgant metams, neapykanta gimė ne tėvui, o tiems giminėms, kurie jį teisdavo. O juk ir juose mačiau tiek daug trūkumų.Ir dabar matau.Ir,manau,visą gyvenimą matysiu... Neseniai tėvai išsiskyrė. Aš buvau už skyrybas (suvokiau, kad jie - pernelyg skirtingi žmonės, kuriems atskirai gyventi geriau). Abu tėvus beprotiškai myliu, jie - mane.Abu dažnai (grįžusi iš studijų namo) aplankau.Iš šalies žiūrint, rodos, viskas gražu (tėvai, nors ir atskirai, gyvena gan pasiturinčiai, yra laimingi), tačiau...giliai pasąmonėje aš nesu laiminga. Esu nuolat įsitempusi, nerami. Vis dar jaučiuosi esanti kitokia. Vis dar nepasitikiu savimi. Ne tik dėl šių dalykų, kuriuos išvardinau. Aš savyje nešioju tiek daug visko, kad net čia nedrįstu parašyti...Ir niekaip nesuprantu, kodėl man,tada dar mažametei mergaitei,buvo patikėta tiek daug suaugusiųjų paslapčių, kurias privalėjau saugoti?...Ir privalau...Kad neskaudinčiau savo mylimiausių žmonių...
Jūs esate pastabus ir išties analitiškas žmogus. Suaugę žmonės dažnai kreipiasi dėl problemų,...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 3692   
article Sveiki,man 21 metai, nera meneio kaip istekejau,jau 6 menesiai kaip esu nescia, su vyru darugavome 3 metus is ju 2 kaip gyvename kartu.Visada maniau kad tai mano apts geriausias nuostabiausias istikimiausias protingiausias vyras, kuris mane myli nemaziau negu as,tikrai buvome laimingi, na nezinau ir dabar gal but laiminga,vestuves buvo nuostabios, tik pastebejau vestuviu vakara kad kazkas negerai su mano vyru, akys uzverktos,liudnas, poto norejo nakti vaziuoti nakvoti pas mama ir mane palikti, bet galvojau gal stresas, gal tos vestuves paveike, visada labai atvirai kalbedavomes apie jausmus,apie gyvenima kartu, visad asake kad mane labai myli nori mane vesti nori musu vaikelio, bet kita ryta vestuviu jis man pasake kad myli mane myli musu busima vaikeli ir dar kai, o tas dar kai kas tai kita moteris-bendradarbe, kuri ji myli jau irgi labai senai tik niekad nesake o jis preis pat vestuves pajuto kad irgi ja myli, o kaip teigia dabar sako kad maes nemyli, gerbia kaip moteri kaip drauge kaip musu busimu vaiku mama.as negaliu suprasti kodel taip atsitiko kaip myledamas mane galejo pamilti kita,nebesako man myliu, bet gyvenam normalu toliau seimynini gyvenima,apkabina, aisku nebe toks kaip anksciau, nebe sako graziu zodziu, nebeprisiglaudzia kaip prisiglausdavo anksciau.grista velai zinau kad us ja suistikineja, susiskambina, ji visada raso jam, baisu, skaityti tuos sms,kur ji sako kad ji myli ir jis jai prisipazysta mylis.sako manes nepaliks, bet ir jos negali palikti, negali jos skaudinti, o sakau mane gali skaudinti, kur tada ta meile kur mane mylejai.nezinau kaip man elgtis ir ka daryti, jauciuosi blogai, nes laukiuosi, negaliu toleruoti jo tokiu santykiu, noriu kad jis ja paliktu, gal nebus taip kaip ansciau bet as ji myliu ir noriu ji padaryti laiminga, noriu seimos, kuria patys kureme.sakau jam kad kovosiu del jo nepaleisiu, bet kartais norisi susikrauti daiktus ir begti kur akys mato, bet negaliu jo palikti, per daug myliu per daug pripratau.ji ir as skirtingos labai, as tokia karstesnio budo ji rami tokia, bet ne tame sesme as nebe zinai ka man daryti ir kaip man susigrazinti, vis noriu pas ja nuvaziuoti paprasyti kad ji neiskirtu seimos, nezinau ar gerai padarysciau, prasau patarkite man,.
Labas,Jaučiu Jūsų liūdesį, apmaudą, nusivylimą. Tuo pačiu ir baimę dėl ateities, santykių, dėl...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 3885   
article Esame vedę 10 metų, tuokėmės mylėdami vienas kitą ( man 37, jam 40 metų- taigi esame ne vaikėzai). Visko buvo per tą laiką. Ir pykomės, ir taikėmės. Bet pastaruoju metu beveik kiekvienas barnis baigiasi vos ne skyrybų pareiškimais. Vyras man nuolat kartoja, kad nebemato ateities. Paklausiu ar mane myli – visada (net ir didžiausio barnio metu) sako, kad taip. Paskutinis konfliktas, ko gero taps principų karu ir tikrai baigsis skyrybomis , nors iš tikro nė vienas to nenorime. Prieš kokius 3 metus turėjau LPL ligą, kadangi jokio kito vyriškio savo gyvenime nesu turėjusi, todėl visi įtarimai krito ant mano vyro. Jis man prisiekinėjo, kad nebuvo man neištikimas. Kadangi nelabai įsivaizduoju gyvenimo be jo, nutariau savyje užgniaužti pyktį, nuoskaudą ir tuo patikėti. Bet visgi iš širdies to išmesti nepavyko, todėl kartais iš kai kurių faktų, jo pasakymų ar elgesio iškyla abejonės jo ištikimybės. Va kad ir vakar – pavežė jis savo bendradarbę namo (beje, jauną, simpatišką , kurios vardą dažnokai minėdavo, ji visad būdavo bendradarbių vakarėliuose). Pasuko tiesiai prie jos namo. Aš nieko negalvodama jo paklausiau “ iš kur žinai, kur ji gyvena?”. Iškart sulaukiau melagingo atsakymo – “taigi mes kartu buvom ją jau vežę namo “. Pamelavo. Aš į tą kiemą važiavau pirmą kartą. Kodėl melavo – ar kad išties yra kaltas, ar norėdamas išvengti tolimesnio aiškinimosi ( tikrai jokiais persekiojimais aš jo nekankinu, neklausinėju , nešnipinėju specialiai). Kai namuose paklausiau dar kartą – iš kur jis žinojo kelią , baisiai susinervino, vos ne keiktis pradėjo. Gal aš išties nesveikai įtariau? Gal čia tikrai bėda manyje? Gal vyras teisus, sakydamas, kad nemato su manim ateities? Gal aš tikrai per daug jų myliu ir bijau prarasti? Gal manoji meilė turi būti akla ? Beje mūsų konfliktas “tokiu klausimu“ pirmas, anksčiau pykdavomės dėl įvairių kitų dalykų. Aš nuoširdžiai sakau, kad tikiu vyro ištikimybe, tik vakar kažkoks kirminas “įsisuko”. Kiap sakoma- ”doveriaj , no proveriaj”. Aš nebežinau, kaip man elgtis, gal man reikia bet kokiais būdais vengti konfliktų , nusileisti jam visur ir visada, pritarti jo nuomonei ir niekada nereikšti savosios ( nes jis visada susinervina, kai jam paprieštarauju ar “patraukiu per dantį”)? Aš jį tikrai myliu ir noriu kartu gyventi tik dėl to kad myliu , nes materialiai tikrai galėčiau gyventi kartu su dukra be jo pakankamai neblogai. Žinoma būtų sunkiau, bet esu pakankamai organizuota, neprapulčiau. Man tikrai reikia, kad kas iš šalies įvertintų mano mintis, pasakytų kaip man atsikratyti to nelemto nepasitikėjimo šleifo, o gal tikrai verta skirtis? Esu labai pasimetusi- skirtis tikrai nenoriu, bet būti mazgote – taip pat…
Laba diena,Pasakojate apie nuoskaudą, atsiradusią dėl galimos vyro neištikimybės, apie...

(nebalsuota)  10-10-2007    Skaityta: 5457   
article Laba diena, Labai prašau profesionalų patarimo. Seniai kamuoja didžiulis nerimas ir nežinomybė, kaip pasielgti tinkamiausiai, koks kelias geriausias. Atvykau iš rajono centro į didmiestį, nors gavau neblogą darbą, bet palikti du vaikelius buvo be galo sunku (jiems 3 ir 8 metai). Tiesa, iš pradžių liko jie su tėčiu, - jis tuo metu niekur nedirbo, o šalia mūsų buto gyvena mano tėvai, - taigi, žmonės artimi, bet žinau, kad vaikams bus labai sunku ir nelengviau man. Kiekvieną mielą savaitgalį važinėjau namo po darbo pas savo vaikus. o kai reikėdavo sekmadienio vakare išvykti atgal - negalėdavau susivaldyti kaip širdį draskė - stengiausi valdytis ir neverkti, bet ne visada pavykdavo, o vaikai apsikabinę ašarodami prašydavo:"mamyte, nevažiuok". kaskart vis tekdavo aiškinti, jog turiu važiuoti į darbą, jog greit vėl pasimatysime ir pan. štai jau visi juodi, ašarom nulaistyti metai praėjo. Mano dukrytė baigė pirmą klasę. Tame mieste jau ir mano vyras 3 mėnesiai kaip įsidarbino ir dabar abu nuomojame butą. Nežinau, ką daryti, aš galvoju analogiško darbo ieškoti tame savo rajono centre ir net gal rudenį, jau mane žadėjo informuoti, kad jis bus. Ten ir butą galima geresnį greičiau nusipirkti ir paskolos tokios didelės nereikės imti, o čia butą nusipirkti labai sunku pagal mūsų pajamas. taigi, o mano vyras teigia, jog niekur iš didmiesčio neketina keltis. Nežinau, pačiai labai sunku priimti sprendimą, reikia profesionalaus patarimo. Ar man atsivežti į tą miestą vaikus ir bandyti čia kurtis, ar palikti dar vaiką eiti į antrą klasę toj pačioj mokykloj? Su vyru santykiai, tiesą sakant, jau ganėtinai atšalę. Aš juo kritiniu atveju nelabai pasitikiu. Paėmus paskolą, jis gali nusispjauti ir palikti mane vieną su savo problemom. O kas liečia tėvus, - jie visada padėjo ir padės. Nežinau, jau pavrgau nuo minčių, ką daryti. Vaikų santykiai su tėvu nėra labai artimi, jis aplamai negali pakęsti verkiančių mažylių, kai vaikai rodo kaprizus ar verkšlena - tuomet reikia vaikus saugoti nuo jo, nuo jo gasdinimų, grasinimų, nes jis gali nesusivaldęs ir kažką skaudaus padaryti. Su vyresne mergaite jau santykiai šiek tiek geresni, bet su mažuoju jie blogi, vaikas jo bijo. Kartais jam prašviesėja mintys ir retkarčiais ir žaidžia su jais, bet tai labai retai. dažniausiai jis būna užsidaręs duris nuo visų ir skaito, skaito, ar TV žiūri. Jis beveik visiškai negeria, bet labai "sunkus" žmogus. Taigi, ar vaikams svarbiau būti su abiem tėvais ir kaip vaikui atsiliepia vystymuisi mokyklų keitimas? kaip pasielgti ir netraumuoti vaikų. Vaikai nori būti su manim. Su neprognozuojamu vyru irgi nesaugu. Ten įvairiais momentais padėdavo tėvai, o dabar nebebus kur ieškot pagalbos, jei jam kas užeis. Labai sunku pasirinkti geriausią variantą, prašau padėkit apsispręsti, tuo labiau, kad mokslo metai irgi čia pat. Ačiū
Sveiki,Skaitydama Jūsų laišką, bandau įsivaizduoti, kaip gyvenote tuos metus, kai pradėjote...

(nebalsuota)  10-11-2007    Skaityta: 2113   
article LABAS.RASAU JUMS NES NEBEZINAU NEBETURIU JEGU IR TIKIUOSI PAGALBOS IS JUSU.NENORIU PAS SAVO SEIMOS GYDYTOJA NES IR BIJAU IR GEDA NES KLINIKA PRIE PAT NAMU IR GYDYTOJA ZINO VISA SEIMA TACIAU JI NERA LABAI MALONI IR BEDA DAR IR TAI KAD ISRASO LABAI BRANGIUS VAISTUS-O AS NEGALIU SAU LEISTI JU PIRKT.TODEL KREIPIUOSI I JUS-PADEKIT!!!!!!!!!!! NEBEZINAU KAS SU MANIMI DAROSI-TIESIOG PASIDARE NEBEMIELAS GYVENIMAS.VISKAS ERZINA-NET MANO VAIKAI-PRADEJAU NEKREIPTI I JUOS DEMESIO.REKIU SAUKIU IKI ASARU SUSIERZINU.VISKAS TIESIOG NERVISKAI VEIKIA. GYVENAM SU MANO MOCIUTE JAI TUOJ 80METU.SIAUBINGAI VISUR KISASI.TIESIOG ATRODO KAD TYCIA VISKA MAN DARO.KAI TIK VYRAS PRO DURIS-JI PRADEDA TAI JIS TO NEPADARE TAI JIS TA BLOGAI PADARE,TAI JIS SUNI PER TRUMPAI VEDZIOJA NA IR T.T. AS JAI KIEK KART PASAKAU KAD TAI MUSU GYVENIMAS KAIP NORESIM TAIP DARYSIM. TACIAU JI VIS TIEK SAKO AS NORESIU IR REGULIUOSIU. PASKUI SEDI SUSIRAUKUS NESNEKA.NEVALGO NETGI. O AS PYKSTUOSI SU VYRU PRADEDU JAM BURBETI KAD JIS TAIP IR TAIP.SUSPYKSTAM IKI RIKSMU. SUSITUOKE ESAM JAU KELIU MINUCIU 10METU. KAI KUR ISVAZIUOJAM VISA SEIMA VISKAS GERAI TIK I NAMUS IR VEL PRAGARAS! JAU METAI LAIKO KAIP VYRAS PIRKO KOMPIUTERI.ISSIMOKETINAI.TIK VA BEDA-SEDI IR ZAIDZIA ZAIDIMUS! IKI 2-3VAL NAKTIES. VEL PROBLEMA PAMIRSO MUS. IR TAIP IR ANAIP BANDAU PASIKALBET-VISKAS BAIGIASI RIKSMAIS IR ASAROM.IR AISKU BOBULES BURBEJIMU KAD KOKS TAS KOMPIUTERIS PRAKEIKTAS IR T.T.BAISU NAMAI TAPO MUSIO LAUKU. SIAUBINGAI PAVARGAU NUO VISKO.GALIMYBES ISEIT ATSKIRAI GYVENTI NERA. NERA KAM MOCIUTES PRIZIURET.O IR AS NEGALIU JOS PALIKT NES UZAUGINO MANE. JAUCIU ATSAKOMYBE.BET MAN IR SEIMA MANO LABAI SVARBU. BET PASKUTINIU METU MAN JAU NET GYVENT NESINORI. VIS ATRODO GERIAU JAU NUMIRCIAU VIS BUTU KITIEM GERIAU.NAKTIM SAPNUOJU KOSMARUS. PRABUNDU IR MATAU KAIP KAZKAS MAN NULEIDZIA VIRVE! IR SIANDIEN ISEJAU IR GALVOJU EINU I UPE ISOKSIU AR KA... BET NEZINAU KAS SUTABDE KAZKO LABAI ISIGANDAU PRADEJO SIRDIS LABAI DREBETI IR PAREJAU NAMO. O ASAROS UPELIAIS TIK RIEDA. JAUCIUOSI TOKIA NELAIMINGA. KA MAN DARYT KAIP MAN GYVENTI? BUVAU LABAI STIPRI MOTERIS DAUG ISGYVENAU BET DABAR JAU NEZINAU.IR BAISU MAN KAD AS VIS APIE MIRTI GALVOJU.IR TOS MINTYS MANE VIS LABIAU VALDO. PRASAU PADEKIT TIESIOG MALDAUJU!!!!
Labas,Šiuo metu išgyvenate tikrai nelengvus jausmus. Liūdna, pikta ir skaudu, kai trūksta...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 3424   

Kategorijos




2008©Violeta Gudaitė