Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Psichologinės krizės

Psichologinės krizės

article ... pries kuri laika bandziau nusizudyti ... dabar regis gyvenu pragare ... turiu drauge,ji psichologe, bet ji gyvena toli del to bendraujam tik internetu ir telefonu ... rukau l.daug ... geriu kiekviena diena ... vartoju zole ... drauge ne karta bande ikalbeti kreiptis pagalbos, bet as negaliu-man l.sunku ir nezinau kodel ... kunas nusetas randais ir naujom zaizdom, nes peiliukas rankose kartais buna vienintele viltim ... ... nenoriu gyventi ... bijau zmoniu del to retai kada su jais bendrauju ... net nezinau kodel rasau, net nezinau ko noriu paklausti ... gal koks geriausias savizudybes budas, o gal tiesiog, kaip gyventi kai siela mirusi?
Jūsų laiškas pilnas skausmo. Pilnas jausmų, visų jų tiesiogiai neįvardinate, bet sakote, kad Jums...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 5372   
article 4 metus draugauju su mergina,kuria labai mylejau.paskutinius 3 metus gyvenome kartu.pries 1,5 metu buvau isduotas ir tai labai skaudziai atsiliepe musu santykiams.po patirto skausmo nebegaliu atsitiesti, rasti ramybes.rodos atleidau jai, bet ji per daug to nesigaili ir mano, kad as pats kaltas.jai truko demesio, silumos ir ji jos iesko kitur.as nebegaliu atnaujinti tu senuju jausmu ir kiekviena proga man vaidenasi neistikimybe.ar imanoma kazkaip nusiraminti ir padeti sau bei savo draugei.nes skausmas nepraeina ir po truputi mes tolstam vienas nuo kito.
Sveiki,Neištikimybė – sunkus poros santykių išbandymas. Rašote, kad labai mylėjote savo merginą....

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 3240   
article @ Esu labai nusiminusi, nes mano sūnus, kuris yra dar labai jaunas, per išeigines namo pareina girtas. Tai kartojasi reguliariai. Aš bijau, kad tai alkoholizmo padžia. Jo tėvas alkoholikas su kuriuo išsiskyrėme kai sūnus buvo ką tik gimęs. Vaikystėje jis nėra matęs girto tėvo, tačiau nežiūrint į tai mano sūnus ėmė gerti. I jokias kalbas, kad reikėtų kažką su tuo daryti, sūnus nesileidžia, o jei dar toliau tęsiu pokalbį šia tema, ima daužyti daiktus. Joks kontaktas su juo neįmanomas. Aš dažnai verkiu. paverkus man šiek tiek palengvėja, tačiau tai būna tik trumpam. Man gaila žmogaus, kuriam tik 20m ir kuris eina pasitikti savo lėtinės mirties.Aš nežinau kaip man toliau gyventi. Turėčiau nuo jo atsiriboti ir jo problemas palikti jam ir gyventi savo gyvenimą.Tačiau tai nebus tikra. Aš nebūsiu pati savimi, jei nejausiu to ką jaučiu iš tikrųjų. Ir labai sunku gyventi su tuo skausmu kurį jaučiu. Kartais tai atrodo nepakeliama. Aš bandau ieškoti išeities, tačiau taip ir nesuradau. Atrodo, kad problema neišsprendžiama. Atrodo visą likusį gyvenimą turėsiu gyventi su šiuo skausmu. Ir visai nesinori būti ūiame pasaulyje. Aš sužinojau kad yra tokios savipagalbos grupės al-alanon, kur susirenka žmonės,kurių artimieji turi priklausomybę alkoholiui. Deja, tuo labai nusivyliau. Pasirodė, kad tokiu pavadinimu grupė tai paprasčiausia religinė sekta, kur dega žvakės,grupės nariai susikibę rankomis garsiai meldžiasi ir viso to esmė yra ta, kad problemą spręsti patiki dievui ir toliau gyveni laimingas ir patenkintas. Tai man visiškas absurdas.Jaučiuosi labai vieniša šiame pasaulyje. Dčkoju už atsakymą.
Laba diena,Tikrai sunku, kai tenka matyti artimą žmogų, kuris grimzta į alkoholį. Suprantu Jūsų...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 2800   
article aš visko bijau: bijau žmonių, bijau tamsos, šviesos... mane viskas slegia, nenoriu gyventi, kiekvieną dieną skausmas vis labiau žudo, nežinau ką daryti... savęs žalojimas verčia griebtis paskutinio žingsnio, nes nenoriu likti viena... mirtis man atrodo paskutinė išeitis... pavargau verkti, tai kartojasi diena iš dienos ir aš net nežinau kas su manimi darosi, noriu tik išeiti iš šio pasaulio...
Laba diena,sprendžiant iš Jūsų žodžių Jums iš tikrųjų yra labai sunku, tačiau vieną teisingą...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 3519   
article Atėjo laikas, kai nusprendžiau, kad reikia kažkur kreiptis, nes pati nebesusitvarkau. Esu jau du metus ištekėjusi, baigusi mokslus, dirbu, atrodo turėčiau būti laiminga, bet kažkodėl jaučiu beprotišką tuštumą, nenoriu nieko veikti. Ryte keltis iš lovos tikra kančia. Pramiegoti visą parą, man jokia problema, jei galėčiau tikriausiai išvis nesikelčiau iš lovos. Tiesiog nesuprantu, kodėl aš turiu gyventi? Ką man veikti? Ką daryti? Visi planuoja, svajoja, o mano mintyse viena- miegoti, miegoti... Nebetraukia niekas, kas anksčiau žavėjo. Vis dažniau sulaukiu iš draugų priekaištų, kad pasidariau visiška "pochuistė", labai atsiprašau už šį žodį, bet ir pati taip jaučiuosi. gal galite pasakyti, kas su manimi darosi?
Skaitant Jūsų laišką, man kilo klausimas - nuo ko Jums miegas padeda pabėgti? Nuo savo minčių,...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 3376   
article Esu 8-ame menesyje nėščia. Prieš tris savaites paliko vyras. Kol kas jis gyvena pas mamą, bet kažkada žada išeiti gyventi pas kitą moterį. Man 22 metai, o vyrui - 24 metai. Dabar siaubingai kenčiu, neapleidžia mintys apie vyrą, kaip jis būna su kita, kaip viska, kas buvo skirta man, dabar jis skiria jai. Turejau daug problemų paauglystėje, mano mama nusižude, kai man buvo 8 mėn. Aš visą laiką galvoju, kad mano gyvenimas irgi turi baigtis taip pat. Ir vyras todėl paliko, kad nebegali daugiau pakęsti mano grąsinimų nusižudyti ir mano kaprizų. Aš bijau taip padaryti, bet vis tiek grasinu ir gąsdinu vyrą. Suprantu, kad turiu problemą, kurią reikia spręsti. Kaip manote, ar čia man padės psichologas, ar gal jau reikia ir psichiatro pagalbos? Noriu pasikeisti ir išsigydyti.
Labas,Savo laiške rašote ir dalinaties tuo, ką išgyvenate dėl išsiskyrimo su vyru. Išsiskirti su...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 2825   
article Esu ne Lietuvoje. Gyvenu su draugu. Tai nuostabus, geras, rupestingas zmogus. Esam laimingi, tik viena problema mane ,,varo,,is proto-niekaip nerandu darbo, stresuoju, pykstu, nervinu savo drauga, save ,,valgau is vidaus,,.Kaip save iveikti, patyketi kad ne viskas taip greitai vyksta cia uzsienyje. Labai noriu dirbti, padeti draugui, bet kai tokia situacija save ,,zudau,, ir drauga savo elgesiu. Is kur imti stiprybes, o svarbiausia pasitykejimo?
Labas, Panašu, kad savęs graužatis norimo rezultato neduoda, deginate save, vis mažiau palikdama...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1573   
article esu priversta sauktis pagalbos. Pries metus, labai staiga mire mano tevelis nuo vezio. Sureagavau siaubingai: susirgau baisia depresija su panikos atakomis, negaliu issivaduoti nuo mirties, vezio ir kitu ligu baimes. Prasidejo sirdies permusimai, kilo spaudimas, sukosi galva iki nualpimo, bijojau iseiti i viesuma, nes rodesi tuoj nualpsiu, bijojau namie likti viena, nes buvau isitikinusi, kad mirsiu. Isvaiksciojau kokius tik imanoma vidaus ligu gydytojus, dariausi tyrimus del ivairiausiu vezio formu, internete ieskojau bet kokios informacijos apie vezi ir simptomus prisitaikydavau sau. Kreipiausi pagalbos daug kur: vaiksciojau pas psixologa, geriau vaistus xanax ( tebegeriu juos iki siol). Lyg ir aprimau, nemeciau mokslu, sekmingai issilaikiau sesijas, auginu 3 vaikus, man 35 metai. Pries savaite mama pasake, kad jai itaria vezi, uz dvieju dienu ateis atsakymai is Vilniaus. Ir....dabar jau tikrai zinau, kad neistversiu. Nieko daugiau nedarau, tik skambinu mamai, meldziuosi uz ja, mastau apie ateiti... Rankos dreba, sirdi permusa, prigulusi, pasoku is siaubo, visos mintys tik apie mirti...Vel, rodos, skauda visi organai, pati sau vel diagnozuoju vezi, ir kraupstu is siaubo, pagalvojusi, kad mano vaikai liks naslaiciai. Juk senelis mire, mociutei- vezys, o ir as... Dar labai bijau isproteti. Jauciu, kad tai vyksta. Zinote, labai pavargau....Ar galite padeti?:( Man labai sunku. Neturiu kam pasiguosti. Pati turiu palaikyti mama, vyras mano yra kitos naturos, jis apskritai nesupranta kaip as galiu taip reaguoti, net pyksta, kad as geriu vaistus ( atseit save tik nuodiju, ta prasme, turciau pati, be vaistu pagalbos, ramintis). Ar galite man padeti?
Tikrai skaudžius išgyvenimus Jums teko patirti prieš metus. Dar ir šiandien nelengva susitaikyti...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 3153   
article Gyvenau su vyru 15 metų. Iš pradžių buvome studentai, gimė vaikas. Vėlaiu vyras pradėjo dirbti, bet manęs nesužavėjo jo super dideli pinigai. Aš pradėjau jo nesuprasti. Vyra grįždavo vėlai ir dažnai neblaivus. Daug metų tikėjausi to daugiau ne kentėti, o kažkaip susiplanuoti savo gyvenimą(jaučiausi vieniša). Bet štai išsiskyriau ( į skyrybų procesą vyro dėmesio nebuvo) ir nieko nepadariau, kad sukurčiau savo gyvenimą, mano viltys žlugo. Labai kenčia mano vaikas. Aš nesuprantu kai ko, o ko? Patarkite su kokiu specialistu galėčiau pasikonsultuoti.
Laba diena,gyvenimas su žmogumi, jei reikia kentėti, nėra lengvas, tačiau skyrybos - irgi sunkus,...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1560   
article Gyvenu Amerikoje, esu 4 men. nescia.Kamuoja siaubinga depresija, pati tuo domejausi anksciau ( nors tos problemos neturejau).Kankina bloga nuotaika , nerimas,nenoras gyventi , nera dziaugsmo busimu vaiku, vyro nedemesys ,nenoras dirbti, nenoras matyti draugus, norisi uzsidaryti vienai ir t.t. Negaliu vartoti jokiu vaistu . Zodziu nieko nenoriu... Prasau ,tiesiog padekite...
Nežinau visos Jūsų gyvenimo situacijos, kas sukėlė Jūsų dabartinę būseną. Bet iš to, ką parašėte,...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1805   
article iskaudinau mylima zmogu. nebezinau kaip toliau gyventi.nebenoriu gyventi. galvoju apie savizudybe. tik neuztenka drasos.
Laba diena,Skaudindami kitus mes ir patys kenčiame. Neparašėte, kas atsitiko tarp Jūsų ir Jūsų...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 2227   
article jau gal 4 mėnuo kaip gyvenu su klausimu:kas bus jei aš vieną dieną numirsiu?pastoviai kankina mintys apie mirtį.Gyvenu užsienyje jau 4 metai,atrodo,nieko netrūksta,patenkinta gyvenimu:turiu gyvus tėvelius,mylimą vaikiną,gerą darbą.Niekada neišgyvenau traumų,nelaimių.Ir manau,kad aš taip gerai gyventi-ilgai negaliu....nežinau iš kur tokios keistos mintys???Bet jos mane varo iš proto...kas man yra??? gal galeciau sulaukti is jusu kokio patarimo,nuomones,priezasties.....lauksiu jusu atsakymo savo emailo dezuteje.dekoju is anksto.ausra
Labas Aušra,Perskaičiusi jūsų laišką pagalvojau, kad šiuo metu jums nėra lengva: ketvirtas mėnuo...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1538   
article Laba diena, Esu Klaipediete. Gyvenimas pakrypo taip, kad po septyneriu metu draugystes su mylimu zmogumi, pasukome skirtingais keliais. Sprendima priemiau as pati, bet neivertinau situacijos, kuri siuo metu egzistuoja. Jis laimingai gyvena su mergina ir pripazino kad ja myli. Praejo nedaug laiko, tik pora menesiu. Kreipiuosi i jus noredama paprasyti rekomenduoti specialista,esanti Klaipedos mieste, su kuriuo galeciau pasikonsultuoti, galbut praeiti terapijos seansus. Kolkas vis dar stengiuosi is paskutiniuju neprarasti gyvenimo dziaugsmo, bet jauciu, kad tas sokas gali tureti pasekmiu. Nenoriu pasinerti i visiska depresi. Turiu aplink save labai daug geru ir norinciu man padeti zmoniu, bet labai noriu nuosirdziai pabendrauti su specialistu. Apetito praradimas, juokas per asaras, nezinia, baime ir tikslo praradimas, veda i tikrai prasta situacija. labai man padetumete, parekomandave malonu zmogu, specialista, kuris padetu man suprasti pasitikejimo savimi svarba. Is anksto labai Aciu.
Laba diena, gerb. Klaipėdiete,artimo ir mylimo žmogaus praradimas kiekvieno žmogaus gyvenime...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1765   
article Laba diena, Esu nuolat įsitempusi, nervinga, nepasitikinti savimi. Manau, kad tokios būsenos priežastys slypi giliai pasąmonėje. Nuo pat vaikystės jaučiausi esanti kitokia.Pirma - kairiarankė, antra - raudonplaukė storuliukė. Gal niekada ir nebūčiau suvokusi to savojo išskirtinumo, jei ne pradinių klasių mokytoja, permokiusi mane rašyti dešine ranka (turėjau būti tokia kaip visi vaikai);mokiniai , niekada nepamirštantys priminti, kad esu "ryža"...Sunkiausia būdavo vyresnėse klasėse, kai pradinių klasių pypliukas, prabėgdamas pro šalį, nesigėdydavo per visą koridorių šaukti "ryyyyyyyža karvė,ryyyyyyyža karvė"... Neverkdavau, bet ir negindavau savęs - tylėdavau...Viską kraudavau į save, į save, į save...Beprotiškai daug mokydavausi (iki išnaktų).Užtat pasiekdavau.Taip tarsi stengiausi kompensuoti tą savo kitoniškumą. Ne prieš kitus - prieš save. Suvokiau, kad jei manęs nepamils už grožį, tai gal bent mylės už protą?...Visada turėjau tikslą ir jo atkakliai siekiau.Būdavo, suklupdavau. Ypač tada, kai klasiokas mesteldavo frazę "tegul "ryža" eina prie lentos", arba draugė perduodavo kitų žodžius "atleisk, tavęs į gimtadienį kviesti negalime - bijome, kad niekas nepasityčiotų"...Tokiomis akimirkomis jausdavausi klaikiai. Bet tylėdavau. Būdavo gėda, kad aš tokia.Net pavasarį stengdavausi kuo ilgiau nenusiimti kepurės, kad tik niekas nepasišaipytų (nes gatvėj dažnai išgirsdavau paniekos žodžius). Suaugau. Egzaminus išlaikiau puikiai ir pasiekiau tikslą - studijuoju universitete. Persidažiau plaukus. Rodos, turėjau atsikratyti nepasitikėjimo, bet jis vis tiek many gyvena. Jaučiu.Ir kaip negyvens, jei dėstytojas, norėdamas pažadinti studentus, papasakoja anekdotą, pvz.apie tris kates: juodą, baltą ir..."ryžą"...Reaguoju ramiai. Tik niekaip nesuprantu kodėl pilna studentų auditorija leipsta iš juoko vien išgirdę žodį "ryža".Gal ir aš taip džiaugsmingai reaguočiau, tačiau kai šis žodis man asocijuojasi su agresija, panieka ar net smurtu - patikėkite,ramiai reaguoti negaliu. Ir vėl tyliu. Ir vėl viską kraunu į save. Ir dar. Aš gyvenau šeimoje, kurioje niekada nesijaučiau saugi. Ne, prieš mane nebuvo smurtaujama, tačiau visą laiką jaučiausi vieniša. Mama beveik niekada neturėdavo man laiko (vis dirbo, dirbo ir dirbo), o tėčiui nenorėdavau atsiverti. Jie - skirtingi žmonės. Mama - išsilavinusi, intelektuali moteris, tėtis - žemiškas žmogus, su kitokia vertybių skale.Jis nevengdavo manęs pažeminti, išgėręs ne kartą yra mestelėjęs nepadorią frazę mano adresatu.Bet aš negalėdavau teisti tėvo - jį teisdavo mamos mama, mano močiutė, kuri ir man (įsiplieskusi) nevengdavo mestelti frazę, kad aš - "tėvo kopija". Ne išvaizda, o nepakeliamu charakteriu.Tėvą teisdavo ir mamos giminės, kurie, pasisodinę mane, dar šešiametę mergaitę, įrodinėdavo, koks mano tėvas yra blogas ir kaip turiu su juo nesiskaityti. O man būdavo velniškai skaudu...Tylėdavau, bet jausdavausi menkesnė už pusbrolį, kurio tėvas kitoks nei manasis.Jausdavausi BLOGO TĖVO BLOGA DUKRA.Blogiausia tai, kad, bėgant metams, neapykanta gimė ne tėvui, o tiems giminėms, kurie jį teisdavo. O juk ir juose mačiau tiek daug trūkumų.Ir dabar matau.Ir,manau,visą gyvenimą matysiu... Neseniai tėvai išsiskyrė. Aš buvau už skyrybas (suvokiau, kad jie - pernelyg skirtingi žmonės, kuriems atskirai gyventi geriau). Abu tėvus beprotiškai myliu, jie - mane.Abu dažnai (grįžusi iš studijų namo) aplankau.Iš šalies žiūrint, rodos, viskas gražu (tėvai, nors ir atskirai, gyvena gan pasiturinčiai, yra laimingi), tačiau...giliai pasąmonėje aš nesu laiminga. Esu nuolat įsitempusi, nerami. Vis dar jaučiuosi esanti kitokia. Vis dar nepasitikiu savimi. Ne tik dėl šių dalykų, kuriuos išvardinau. Aš savyje nešioju tiek daug visko, kad net čia nedrįstu parašyti...Ir niekaip nesuprantu, kodėl man,tada dar mažametei mergaitei,buvo patikėta tiek daug suaugusiųjų paslapčių, kurias privalėjau saugoti?...Ir privalau...Kad neskaudinčiau savo mylimiausių žmonių...
Jūs esate pastabus ir išties analitiškas žmogus. Suaugę žmonės dažnai kreipiasi dėl problemų,...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 3626   
article Laba diena, man 27 metai, esu suauges zmogus. as nezmoniskai bijau sunu. siu gyvunu bijau nuo mazens bet galvojau kad praeis. bet kuo toliau tuo nenormalesni dalykai su manim darosi. pamacius palaida suni aknsciau tik rankos drebedavo ir saltas prakaitas ispildavo, bet dabar jau ir oro trukt pradeda, kai pabandau giliau ikvept tai neiseina to padaryt toks jausmas kad mane kas prismauges laikytu, pasipila asaros ir pradeda temt akyse. nezinau kur kreiptis ir ar isvis 5manoma padet. ar tokia baime jau visam gyvenimui ar tai galima isgydyt. man sunku su tokia baime gyvent, gyvenu tokiame rajone kur tikrai labai daug zmoniu augina sunis. Aciu
Laba diena,Manau, kad išgyventi nerimą bei baimę, kurie su laiku tik stiprėja, įgauna naujas...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1329   
article Laba diena, Pries tris menesius patyriau dideli stresa -kudikio mirtis. Pirmas menuo buvo labai sunkus, kiti iki siol vis kankinantys prisiminimai, iskylantys ivairus klausimai, baime ir pyktis del to kas atsitiko. Prie to viso labai nenoriu grizti i darba, tiesiog ta mintis mane varo i nevilti. Man labai gera tarp savu ir mylimu zmoniu. Nenoriu bendrauti su svetimais, tiesiog ju vengiu. Pati galvoju, kad man dar reiktu maziausiai dvieju menesiu pabuti namuose be darbo. Klausimas: pas psichiatra lankausi jau visa menesi, pas psichologe pokalbiui buvau viena karta ir eisiu dar maziausiai du (bent jau ji taip pasake) - kiek realiai gydytoja gali testi nedarbinguma ir ar galiu tiesiog gydytojos prasyti nenutraukti jo? Labai prasau atsakykite, nes kiekviena savaite eidama pas gydytoja nervinuosi, kad neuzdarytu nedarbingumo lapelio. Ar galiu pasakyti savo nuomone gyd., kad man namuose reikia pabuti dar bent 2 menesius, o jei galima ir ilgiau. Labai aciu uz atsakyma
SveikiJūs išties patyrėte didelį stresą. Mes suprantame Jūsų savijautą ir nuogastavimus. Jeigu...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1680   
article Laba diena. Gyvenu nedideliame mieste, tad nera galimybiu pasikonsultuoti su psihologu taip, kad nesužinotų tėvai.Mama dirba tokį drabą, kad tai sužinoti būtų vieni juokai. Turiu seserį kuriai yra 23 metai, Ji serga bulimija bei depresija. Dėl jos ligos kaltinu ir save, nes mes nesame labai artimos, nors šeip sutariame gerai. ji gydesi klinikoje, tamkart padėjo, bet dabar regis viskas grįžta į senas vėžias. Bandžiau padėti atsistoti ant kojų, bet manau man nekaip sekėsi, nes rezultatų praktiškai nesimato. Ankščiau ji gyveno vilniuje, dirbo ir mokėsi vienu metu, tikriausiai trūko tėvų supratimo bei laisvės rinktis, bet aš gyvenu taippat, tik dar labiau supančiota, bet nesergu. tad nežinau nuo ko jai tai... Radau su kuo gyventi kad nesijaustų vieniša, nes ji draugų beveik neturi... norėčiau paklausti kaip man susitaikyti su mintimi kad ji serga ir kad aš nesugebu padėti, nors visi "lendame ten kur tamsu ir šilta", bet niekas neduoda taip laukiamu rezultatų. gyvenu nuolatiniame strese 8 mėnesius vis laukdama kada išgirsiu kad jai vėl pablogėjo. bandau nusiraminti, bet esu liūdna ir užsidariusi savyje, net draugai ėmė sakyti kad esu labai pasikeitusi, kad niekada nejuokauju, retai šypsausi ir pan. labai pergyvenu dėl sesers. sutikčiau numirti kad jai būtų viskas gerai... kaip jai padėti? nesu linkusi atvirai šnekėtis apie problemas... o dabar ji susirado drauga musulmoną, svarsto galimybe išvykti gyventi su juo, tada manau jai dar pablogės kai išviso neturės su kuo bendrauti,jo šeima tam nepritaria, mano taippat. Jaučiuosi kaip plešiama į dvi dalis. šiemet manes laikia abitūros egzaminai, bijau kad mano smegenys visai suskistės, nes jau dabar nuo nervų vaidenasi dvasios naktimis, neramiai miegu nes pastoviai esu isitempusi. dažnai viska pamirštu. su mama nebešneku apie tai kas mane slegia, jai taippat labai sunku, su tėčiu nesame artimi, nors jis labai geras man ir seseriai. karta kai del sesers apsiverkiau prie tėvų mama prašė to nedaryti daugiau, nes jai kainuoja labai daug nervų sesuo, o aš dar su savo ašaromis ją labiau skaudinu... gal galite patarti kaip nusiraminti? beje jei susidarėte įspūdį kad mano tėvai kokie asocialūs kaimietukai, tai netiesa. jie išsilavinę protingi dirbantys žmonės.
Laba diena,Iš Jūsų laiško supratau, kad pergyvenate dėl sesers problemų vos ne labiau už ją pačią...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1451   
article Laba diena. Man 15 metų. Vis bandau iš viso šito išlipti, bet kiekvieną kartą įkrentu dar giliau. Manau, kad esu siaubinga, blogesnė už kitus. Vis lyginu save su kitais ir matau jų gerąsias savybes, o savo blogąsias. Kamuoja nerimo priepuoliai. Dažnai jaučiu, kad viskas netikra, kad žmonės mane apgaudinėja, linki man blogo. Įkyrios mintys lenda į galvą, nieko negaliu padaryti. Didžiausia problema turbūt ta, kad nekenčiu savęs. Žalojau save, bet kadangi turiu žmogų kuris manęs paprašė to nebedaryti, todėl lioviausi ir nesiruošiu to daugiau daryti, nors kartais kyla labai didelis noras. Žalojant save atsikratau nerimo, liūdesio. Mama nemano, kad man reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Viena ieškoti pagalbos bijau, be to psichiatro pagalba be tėvų teikiama tik nuo 16 metu, taip? Įtariu, kad man gali būti Anxiety Disorder ir Borderline Personality Disorder, net neįsivaizduoju kaip šios ligos verčiasi į lietuvių kalbą. Taip pat turbūt esu arti depresijos. O gal ir ne. Be specialisto pagalbos nesužinosiu. Ką man daryti? Ačiū.
Laba diena,Jūsų laiškas pilnas skausmo, liūdesio ir nerimo, bet vilties suteikia Jūsų siekis...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1911   
article laba diena. man 25 nesenei susirgau sunkia nepagydoma liga, gana daznai galvoju apie mirti kartais noreciau viska uzbaigti pati, bijau to kas manes laukia. kreiptis pagalbos kur nors bijau, bijau kalbetis apie liga. kai man buvo visai blogai lig ir buvo noras apie tai kalbeti apie 22.00val. skambinau 8-80060700 is mobilaus kelis kartus bet nejo prisiskambinti. kodel?
Laba diena,Kaip supratau iš Jūsų laiško, šiuo metu išgyvenate nelengvą laikotarpį. Sušlubavo Jūsų...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 2199   
article Laba diena. Noriu paprasyti patarimo. Esu 25 metu amziaus. Turiu stipraus laipsnio depresija. Sia diagnoze zinoma nustaciau ne as pats, o "Psichikos sveikatos centre". Pries 1.5 menesio as issikryriau su savo drauge. Draugavome 2.5 metu, o pazystami kal kokius 4 metus. Mes kartu studijavome, buvome toje pacioje grupeje. Kai pradejome draugauti daug kas mums sake, kad mums nieko neiseis, nes mes pernelyg skirtyngi zmones. Na bet laikas bego, o mes vis dar buvome drauge. Mazdaug po 1.5 metu po draugystes mano grauge isvaziavo i uzsieni 3 menesiams atlikti praktika. As likau Lietuvoje. Per tuos menesius supratau, kad myliu labai savanaudi ir salta zmogu. As jau rasydavau labai jausmyngus laiskus ir sms, o jos laiskai man buvo labai reti ir visiskai bejausmiai. Negalejau suprast kaip galima rasyt tik karta per 1.5-2 savaites, kai turi kompiuteri su internetu kambaryje kuriame gyveni. Mes susipykome del to. As net nenorejau atvykti i oro uosta jos pasitikt, bet atvykau. O ji tik labai supyko, kad as buvau be geliu. Po tos vasaros as pamaciau, kad tikroji Ruta (toks mano buvusios drauges vardas) is Suomijos taip ir nesugrizo. Grizo kazkoks kitas zmogus. Jai grizus santykiuose kilo krize. As jos klausiau ar ji mane myli ir ar nori buti drauge. Ji pasake, kad nezino ar myli, ji dvejoja, bet tikrai nenori manes prarast ir norinti viska sutvarkyt. Tada mes nusprendem pabandyti viska sutvarkyt. Po kokiu 3-4 menesiu viskas stojo i savas vezes. Mes vel buvom laimyngi. Bet viena diena ji pasake, kad isvaziuoja mokytis i Ispanija 9.5 menesio. Ir ji man dar pasake, kad vaziuos su manim ar be manes. Zinodamas ka dave praeita vasara as zinojau kad tie 9.5 menesio musu santykiams bus mirties nuosprendis. As sutikau vaziuot su ja. Sunkiai naktinis dirbau 6 menesius, kad uzsidirbt pinigu bilietams ir pradziai. Gyvenau tik ja ir viltimi apie nauja pradzia Ispanijoje. Nuskridome ten sia vasara rugpjucio 18 d. Jau pirma diena Ispanijojew pajutau, kad toki dalyka padarai del zmogaus kuris to nevertas. Jos elgesys buvo egoistiskas ir saltas. Palaipsniuj as praradau vilti ir po savaites as pasiuliau viska uzbaigt. Tai sakydamas as tikejausi, kad dabar ji stenksis sutvarkyt santykius, nes as jau pavargau viska visada tvarkyti vienas. Bet gavau tik nebylu jos sutikima, peciu gusciojima ir asaras. Savaite laiko gyvenome atskirai. Man buvo sunki depresija. As Ruta tiesiog dievinau (ir tebedievinu). Negalejau be jos gyventi. O pasneketi neturejau su kuom, nes ispaniskai beveik nemiokejau o angliskai ispanijoje beveik niekas nekalbejo. Bute kuriame gyveneu nebuvo nei televizoriaus nei radijo. Tik mspengianti tyla, skausmas ir vienatve. Po dar 2 savaiciu netycia budamas bare maciau kaip Ruta soka, glamonejasi ir aistringai buciuojasi su kitu. Ta akimirka as miriau. Paskui ji man pasake, kad ji su juo pradejo susitikinet po savaites mums issiskyrus, o jau po 2 savaiciu praejus nuo issiskyrimo jie jau buvo daugiau nei draugai. Tai buvo kazkoks vokietis studentas, kaip ir mes. As negaliu patiket ir man iki siol netelpa galvoje kaip ji galejo taip padaryt. Tik pries nepilnas 3 savaites mes su ja aistringai mylejomes. Ji i akis man ziurejo ir sake, kad mane myli, o dabar ji jau miega su kitu. As klausiau jos ar ji mane mylinti. Ji man sake, kad mane myli, bet mes neturime bendros ateities, nes esam pernelyg skirtyngi ir niekada nebusim kartu laimyngi. O tas vokietis tai "garantas" kad mes vel nebusime kartu. Ji zinojo, kad as pamates ja su kitu jos nebenoreciau susigrazint, o ir jai paciai reikejo kazko kas ja laikytu toliau nuo manes. Nezianu ar tai tiesa, bet ji man taip pasake. Ta nakti kai as pamaciau ja su kitu, nusprendziau grizti i Lietuva. Po 4 dienu jau buvau Lietuvoj. Viskas labai sudetinga ir painu. Bet istorijos esme tokia. Dabar kodel as rasau? As niekaip negaliu suprast kaip ji galejo susirasti kita. Man tai netelpa galvoje. Jauciuosi isduotas. Ji man buvo visas mano gyvenimas. As ja iki siol dievinu ir myliu. As nezinau kaip ta meile is saves iskrakstyt. Suprantu, kad tai galesiu padaryt kai jai atleisiu uz tai kas ivyko Ispanijoje. Atleisti uz tai kad ji nemyledama manes leido man vaziuot paskui ja. Reikejo jai viska baigti dar Lietuvoje. Man ji tik atsake, kad ji kartais jausdavo, kad mane labai myli ir kad visada blaskesi tart saves. Viena diena ji mane dievina, o kita manes nekencia. Negaliu jai atleist. Kaip tai padaryt. Is pradziu galvojau, kad man padetu jeigu su ja pasnekeciau, bet ji man tik atkirsddavo, kad tai mano problema, kad as negaliu "gydytis" taip kaip ji, kad negaliu susirast kitos merginos ar pan. Ji man atsakydavo, kad viska jau beveik pamirso ir jau gyvena nauja gyvenima be manes. Taip pat ji man pasake, kad nenorinti taip kanors mylet kaip as ja myliu. O as ja myliu labiau nei save, ji man viskas. Gaila kad taip gavosi. As suprantu gyvenimas tesiasi. Bet atminties vaizdiniai mane tiesiog persekioja, Beveik visa diena galvoju apie ja, o naktimis ja sapnuoju. Sapnuoju, kad mes mylimes, akd braukiu delnu per jos skruosta ir pan. Kaip man is to gyvenimo tik ja issivaduot. Niekaip negaliu grizti i savaji "As". Save suvokiu tik kaip mylinti zmogu, ji man buvo viskas. Ji buvo asis apie kuria sukosi mano pasaulis, o meile jai si pasauli verte suktis. Tik nepagalvokite, kad as savo meile jai tiesiog grusdavau ar ja varzydavau. Ji visada buvo laisva kaip paukstis, niekada nelaikiau jos narvelyje. Padekit man patarimu. As zianau, kad padeti galiu tik as pats sau. Man reikia tik teisingo kelio, nes kolkas jo nezinau. As einu pas psichologa, bet man idomi ir kitokia nuomone. Jeigu turesite kokiu klausimu butinai parasykite man. Is anksto labai aciu.
Labas,Iš Jūsų laiško supratau, kad šiuo metu išgyvenate sunkų laikotarpį – išsiskyrimą su mylimu...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 4150   
article laba diena. rasyti cia man labai sunku, sunku pradeti. turiu seseri kuri labai sunkiai serga jos si vasara paskutine, rudens greiciausiai nebesulauks. kasdien ji vis labiau silpsta, kai tik pasijaucia siek tiek stipresne iskart skambina i vilties linija, ji ten nusiramina. as matau kaip jai sunku, kartais ir as pabloginu viska, kai jai skauda ji tampa irzli labai, nuolatjai vis blogai, uzsaukiu ant jos tuomet ji pradeda dar labiau verkti as ispaskos. labai pavargau, nes be jos dar turiu neigalu 3m suneli ir 8 men dukryte, taip pat auginu jos 2 m mergyte. pries keleta dienu neislaikiau bandziau pati prigert vaistu, bet vaikai... be manes jie nieko neturi. labai gerai zinau ka reiskia augti be mamos. i linija skambinti negaliu persunku kalbeti as tik verkciau ir tiek. i psichologus kreiptis bijau, nedrasu. zinau kad reikes, bet nedabar pazadejau sesei kai jos nebebus. nebezinau ka man dabar daryti kaip man elgtis atrodo, kad kazko nepadariau norisi isvesti i ligonine, kal ten butu geriau saugiau jai, bet tos jos dideles rudos maldaujancios akys praso to nedaryti, ji labai ilgai buvo ligoninese ir dabar neuzka nenori ten gryzti. man atrodo as blogai elgiuosi savanaudiskai nenoriu jos paleisti, bet kitaip nebegaliu
Labas,Išties, nelengva rašyti apie dvasinį skausmą, kurį šiuo metu išgyvenate. Dar sunkiau...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1689   
article Laba diena.Man 42 m. Esu vedęs, turiu du mažus 3 ir 6 m. vaikus.Iš pirmos santuokos yra 18 m dukra.Ji gyvena pas savo mamą. Mano šeimoje santykiai geri , su žmona sutariame ir esame dvasiškai artimi. Materiali situacija vidutinė, kaip ir pas daugelį. Kažkas atsitiko, kad jau kokius 5m aš nustojau ryškių emocijų, t.y nei labai džiaugiuosi nei liūdžiu, pvz. maisto skonis man pasidarė beveik vienodas, negeidžiu gardžių valgių, neturiu didelių svajonių ir bendrai jaučiuosi tarsi nusivylęs gyvenimu.Iš kitos pusės aš myliu savo šeimą, ypač vaikus.Suprantu kad reikia stengtis dėl jų ,bet kažkur dingo gyvenimo džiaugsmas.Tiesa gilaus liūdesio ar depresijos irgi nejaučiu.Kas man?
Laba diena,Pasakojate apie dviprasmiškus jausmus. Iš vienos pusės- dvasinis artumas šeimoje,...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1748   
article Laba diena.Mane užpuolė depresija.Kankina blogos mintys,visokios baimės,nerandu sau vietos.Darbe vien stresai ir įtampa.Bendradarbiai neatsako į pasisveikinimus,ir atsisveikinimus.Nežinau kaip elgtis,gal visai neaušinti burnos?Patarkit kaip elgtis šiuo atveju.Ačiū.
Labas,Iš Jūsų laiško supratau, kad Jums baimę kelia šiuo metu išgyvenama grėsminga situacija...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 2402   
article Labadiena, man 25 m., bendrauju su 25 m. vyresniu vyriškiu, kuris yra mano sunaus tevas (sunui 5 m.), taip pat ir mano sefas ir be to dar ir kaimynas, mes esam kartu 6 metai, taciau kartu negyvenam, nes jis turi savo seima. Esu absoliuciai nuo jo priklausoma, noriu kardinaliai keisti savo gyvenima, bet negaliu. Paskutiniu metu duoda mažai pinigų, net kosmetikos, drabužių avalynes negaliu nusipirkti, norėdamas mane kuo ilgiau prie saves išlaikyti. Nebežinau ką man daryti? Aš daugiau taip gyventi nebegaliu, nesu tokia stipri, kad galečiau jį mesti. Šiemet baigiau universitetą, neabejoju, kad darbą rasčiau, noriu ką nors keisti, bet bijau, o tuo pačiu ir jau nusibodo toks gyvenimas. Labai prašau padėkite man susigaudyti šioje situacijoje. Iš anksto dėkoju.
Jūsų laiškas pilnas nerimo ir pasimetimo. Rašote, kad norite kardinaliai keisti gyvenimą, bet...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1284   
article Labadiena, noreciau isgirsti psichologo patarima. Mano situacija tokia. Draugavom su vaikinu 6 m, kai pradejom draugaut man buvo 16m, o jam suejo 18m. Sutarem atrodo neblogai, niekad nesipykdavom del ko nors rimto, jeigu ir pykdavomes tai del to, kad man trukdavo jo demesio. Jis niekad nesistenge del musu santykiu, kai snekedavom apie vestuves, ar bendra ateiti, jis vis sakydavo kitais, kitais metais, nes dabar trukdo mokslai ar dar ka sugalvodavo. Kai pradejom draugaut, ir praejus porai metu buvo daug tokiu akimirku, kai norejau su juo skirtis, bet jis vis manes nepaleisdavo. Po 4 m musu darugystes, as isvaziavau padirbet i uzsieni, as jam daznai skambindavau, daznai susirasydavom sms. Jis noredamas, kad as greiciau gryzciau, bent dabar taip manau, sake man , kad nori su manim praleisti visa gyvenima, kad as jam pati brangiausia, kad as jo isriktoji. O kai sugryzau viskas gryzo, i savas vietas, ir vel sakydavo, kad tuoksimes kitais metais. Begant laikui as pradejau keistis, man mano principai jau budavo nesvarbu, ir as eidavau pas ji taikytis, mes tarsi apsikeitem vietom. Su jo seima sutarem neblogai, taciau jie visad metydavo replikas, kad mes ju negasdintume, ir apie jokias vestuves negalvotume, nors jis sakydavo, kad jie taip sneka tik juokaudami. Man pabodo is jo girdet tuos atideliojimus, ir as tada pradejau ir sneketi, kaip ir juokaudama, kad mes tada ir tada skirsimes, kad vis vien kartu nebusim. Ziema as persikrausciau gyventi kitur, pries tai mes buvom kaimynai, tikejaus, kad tai paskatins ji apsispresti, nes reikes toliau vazineti, ir galbut mes pradesim pagaliau savo ateiti. Bet mes susitikinejom vis reciau, nors kai gyvenom salia susitikdavom kiekviena diena. Per visa musu draugyste jis man sakydavo, kad pas mane negrazios rankos, ar nosis netokia, ir t.t.susigalvodavo visko, kad per mazai dazaus, kad per stora. Bet juokingiausia, kad per tuos 6 m, as ir tapau tokia, kokios jis visad, kai sakydavo norejo. Bet jau dabar sake, kad jam reikia kitokios, kad jis klydo, nes is tikruju nori ne tokios, kaip visada mane. Kai jis pas mane atvaziuodavo,jau po gyvenamosios vietos pakeitimo, kai susitikdavom, as pradejau jausti, kad jis nuo manes atitoles, saltas, kad jo mintys kitur, ir jis su manim pradejo sneketi pakeltu tonu, nepagarbiai. Pries 4 m, jis man pasake, kad turi kita, kad nuo to laiko, kai as persikrausciau, jis susirasinejo su panom internetu, ir ieskojo drauges, ir dabar jau rado ta, kurios visa gyvenima ieskojo. Kai suzinojau negalejau patiketi, nes niekad nemaniau, kad jis galetu but man neistikimas. As visad maniau, kad nereikia vyro laikyti, jeigu jis nenori su tavim but, tai reik ji paleist. Ir as pasakiau jam, kad jis pasirinktu: arba mes tuokiames, arba skiriames. Jis pasake tuoktis tikrai ne, tuomet kita diena, as nuveziau jo daiktus, kurie buvo pas mane ir pasakem apie tai tevams. Jie zinoma sake neskubekit, bet as sakiau, kad jei nemyli, nepamilo per tuos metus, tai tikrai nemyles, o tuo labiau, kad suka i kaire. Po issiskyrimo savaite buvau rami, kazkaip net nesuvokiau situacijos, o paskui prasidejo asaros, bemieges naktys, ir maldavimai, kad sugryztu. O jis sake, kad atrado kazka tokio, bet kad ir man kazka jaucia, bet jis dar neapsisprendes, kad nori su ja padraugauti, ir po kokiu 3 men, pasakys su kuria nori buti, jis man sake, tu dar turi vilties. Zinoma laikui begant atrodo su issiskyrimu susitaikiau, bet vel ir vel suskausdavo sirdy,pries akis iskildavo atsiminimai, tuo labiau, kad per tuos 4 men, po issiskyrimo mes kartais susitikdavom, ar susirasydavom. Jis ir jo seima pradejo sneket, kad nereikejo man tada visko galutinai nutraukti, o dabar jau velu, nes jis ja stipriai issimylejes. Pats man sake, kad tai buvo tik didelis susizavejimas, kad jam nepatinka jos charakteris. As nors ir maciau, ir supratau, kad mes neturim bendros ateities, vis kazko tikejaus, nes jis suteike man vilti. Praeita savaite mes as jam parasiau sms, ir pasakiau, kad noriu susitikt. Mes susitikom, ir as pamaciau visai kitai zmogu, jis man atrode toks svetimas. Per ta laika nuo issiskyrimo as bandziau susitikinet su kitais, bet vis galvodavau apie ji, kad jis geresnis, ir negaledavau net pagalvot apie bucinius ar kazka su kitais,jie man atrode svetimi, o kai matydavo, kad pazintys krypsta link draugystes, juos palikdavau. Ir stai praeita savaite, kai susitikom, as jo paklausiau ar jam uzteko laiko, ar jis apsiprende. Jis pasake, kad jam labai sunku sneket, bet pasake, kad renkasi ja, kad apsisprende. Bet sake, ir tu man svarbi. As sakiau, as suteikiu tau sansa, pradedam viska is naujo, dar nevelu. O jis sake, tu pati kalta, kad tada galutinai nutraukei musu draugyste, atvazei daiktus. Jis sake, kad dabar jau velu, kad ja pazysta jo tevai, o ji jos, kad jie jau kartu miega, ir kad draugauja jau 4 men, tai kaip jis gali ja palikti ir iskaudint, nors as jam esu svelnesne ir meilesne, bet jis antra karta jau negaletu taip pasielgt ir isduoti paneles. Zinoma man bego asaros, bet kartu taip palengvejo ir as supratau, kad pries mane visai svertimas zmogus, ir ne tas, kuri as mylejau, jis netgi niekada toks nebuvo, as mylejau pati jausma, pacia meile, svajas, o netikra zmogu, ir nenorejau matyt tiesos. Man atsivere akys. Pasikeiciau telefona, nebenoriu nieko apie ji zinoti, bet problema ta, kad mes turim bendru draugu, ir greit bus susiejimas per kuri galetume susitikt, tai as net nezinau ar man ten eit ar ne, nes nenoriu jo matyt. Nenoriu begt nuo problemu, noriu jas isspresti, ir gyventi toliau, gal galit pasakyti ar elgiuosi teisingai, ar nebegu nuo problemos. Nes man siek tiek baisu, kad neuzeitu vel tos pacios kvailos mintys apie ji, nors suprantu, kad as jo niekad nemylejau, o mylejau savo svajones. Dekui uz pgalba ir patarimus.
Jūsų gyvenime permainos. Kokios jos bebūtų, tai - patyrimas. Žmogus tampi stipresnis, daugiau...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 2428   
article Labas vakaras,mane jau apie 2 menesius kankina pilvo desineje puseje tuksejimas,jis nera labai zymus bet jauciamas.kartais pereina i kaire puse.Viskas prasidejo kai atejo egzaminu laikas,buvo labai daug nerimo,nervu,dabar lygiai tas pats nes bijau rezultatu,o dar suzinojau kad vieno neislaikiau,buvo panika.Tiesa,pradejau labai mazai valgyti. Galbut viskas man del nervu per dideliu nervu?
Laba diena,patariu Jums apsilankyti konsultacijai psichikos sveikatos centre ir pasitarti su...

(nebalsuota)  7-25-2007    Skaityta: 1018   
article Labas vakaras,mane jau apie 2 menesius kankina pilvo desineje puseje tuksejimas,jis nera labai zymus bet jauciamas.kartais pereina i kaire puse.Viskas prasidejo kai atejo egzaminu laikas,buvo labai daug nerimo,nervu,dabar lygiai tas pats nes bijau rezultatu,o dar suzinojau kad vieno neislaikiau,buvo panika.Tiesa,pradejau labai mazai valgyti.Galbut viskas man del nervu per dideliu nervu?
Laba diena,patariu Jums apsilankyti konsultacijai psichikos sveikatos centre ir pasitarti su...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 941   
article LABAS.RASAU JUMS NES NEBEZINAU NEBETURIU JEGU IR TIKIUOSI PAGALBOS IS JUSU.NENORIU PAS SAVO SEIMOS GYDYTOJA NES IR BIJAU IR GEDA NES KLINIKA PRIE PAT NAMU IR GYDYTOJA ZINO VISA SEIMA TACIAU JI NERA LABAI MALONI IR BEDA DAR IR TAI KAD ISRASO LABAI BRANGIUS VAISTUS-O AS NEGALIU SAU LEISTI JU PIRKT.TODEL KREIPIUOSI I JUS-PADEKIT!!!!!!!!!!! NEBEZINAU KAS SU MANIMI DAROSI-TIESIOG PASIDARE NEBEMIELAS GYVENIMAS.VISKAS ERZINA-NET MANO VAIKAI-PRADEJAU NEKREIPTI I JUOS DEMESIO.REKIU SAUKIU IKI ASARU SUSIERZINU.VISKAS TIESIOG NERVISKAI VEIKIA. GYVENAM SU MANO MOCIUTE JAI TUOJ 80METU.SIAUBINGAI VISUR KISASI.TIESIOG ATRODO KAD TYCIA VISKA MAN DARO.KAI TIK VYRAS PRO DURIS-JI PRADEDA TAI JIS TO NEPADARE TAI JIS TA BLOGAI PADARE,TAI JIS SUNI PER TRUMPAI VEDZIOJA NA IR T.T. AS JAI KIEK KART PASAKAU KAD TAI MUSU GYVENIMAS KAIP NORESIM TAIP DARYSIM. TACIAU JI VIS TIEK SAKO AS NORESIU IR REGULIUOSIU. PASKUI SEDI SUSIRAUKUS NESNEKA.NEVALGO NETGI. O AS PYKSTUOSI SU VYRU PRADEDU JAM BURBETI KAD JIS TAIP IR TAIP.SUSPYKSTAM IKI RIKSMU. SUSITUOKE ESAM JAU KELIU MINUCIU 10METU. KAI KUR ISVAZIUOJAM VISA SEIMA VISKAS GERAI TIK I NAMUS IR VEL PRAGARAS! JAU METAI LAIKO KAIP VYRAS PIRKO KOMPIUTERI.ISSIMOKETINAI.TIK VA BEDA-SEDI IR ZAIDZIA ZAIDIMUS! IKI 2-3VAL NAKTIES. VEL PROBLEMA PAMIRSO MUS. IR TAIP IR ANAIP BANDAU PASIKALBET-VISKAS BAIGIASI RIKSMAIS IR ASAROM.IR AISKU BOBULES BURBEJIMU KAD KOKS TAS KOMPIUTERIS PRAKEIKTAS IR T.T.BAISU NAMAI TAPO MUSIO LAUKU. SIAUBINGAI PAVARGAU NUO VISKO.GALIMYBES ISEIT ATSKIRAI GYVENTI NERA. NERA KAM MOCIUTES PRIZIURET.O IR AS NEGALIU JOS PALIKT NES UZAUGINO MANE. JAUCIU ATSAKOMYBE.BET MAN IR SEIMA MANO LABAI SVARBU. BET PASKUTINIU METU MAN JAU NET GYVENT NESINORI. VIS ATRODO GERIAU JAU NUMIRCIAU VIS BUTU KITIEM GERIAU.NAKTIM SAPNUOJU KOSMARUS. PRABUNDU IR MATAU KAIP KAZKAS MAN NULEIDZIA VIRVE! IR SIANDIEN ISEJAU IR GALVOJU EINU I UPE ISOKSIU AR KA... BET NEZINAU KAS SUTABDE KAZKO LABAI ISIGANDAU PRADEJO SIRDIS LABAI DREBETI IR PAREJAU NAMO. O ASAROS UPELIAIS TIK RIEDA. JAUCIUOSI TOKIA NELAIMINGA. KA MAN DARYT KAIP MAN GYVENTI? BUVAU LABAI STIPRI MOTERIS DAUG ISGYVENAU BET DABAR JAU NEZINAU.IR BAISU MAN KAD AS VIS APIE MIRTI GALVOJU.IR TOS MINTYS MANE VIS LABIAU VALDO. PRASAU PADEKIT TIESIOG MALDAUJU!!!!
Labas,Šiuo metu išgyvenate tikrai nelengvus jausmus. Liūdna, pikta ir skaudu, kai trūksta...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 3277   
article Man 16 metu . Dabar esu ne lietuvoje. Mano mama yra kitoje salyje,gyvenu su teta ir pusbroliu.Mano tetes mires.(pasikore) man labai skaudu vien apie tai.Nes as ji labai mylejau. ir kaip pagalvoju apie save kaip man nesiseka;.. tai tokios kvailos mintys uzpuola,kokiu anksciau net nebudavo... net apie zmogzudyste..ar galit patarti? gal as jau nesveika?
Labas,Iš Tavo laiško supratau, kad šiuo metu išgyveni sunkų laikotarpį savo gyvenime. Gedi tėtės,...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1425   
article Man 24 m.Turėjau drauga (27 m.), su kuriuo atidraugavau 7 metus. Jis nusprendė viską baigti, motyvuodamas tuo, kad pastoviai pykstamės, nesutariam, kad esu sunkaus charakterio.Is tiesu taip ir yra tik nezinau kaip su tuo susitaikyti.Blogai miegu, neturiu appetito, depresuoju.Bandau uzsimirsti bendraudama su kitais zmonemis, bet nepadeda.Noriu jam nebetrukdyti, bet kartais neislaikau ir paskambinu, o tada isgirstu tuos pacius zodzius - MAN GERIAU VIENAM IR NEBEBUS TO KAS BUVO ANKSČIAU.
Manau, Jums nėra lengva susitaikyti su draugo pasirinkimu nutraukti jūsų santykius - kartu...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1334   
article mano drauge buvo isimylejusi viena vaikina, taciau jis nekreipe i ja jokio demesio. praejo jau daugiau negu du metai, o jinai ji dar tebemyli. is savo didelios mailes jam ji mano, kad jis visada yra su ja, kalba su ja, netgi jaucia kaip jis ja liecia, apkabina, buciuoja, kartais net isikunija i ja. ne jos valia raso jai zinutes, taciau jos ranka. padeda jai pastebeti jai seniau nepastebimus dalykus. pasak jos visada yra su ja, kartais net isako ka jai daryti, nurodineja. prasau patarkite kaip elgtis su savo drauge, kaip jai padeti ir kas jai galetu buti?? visa tai yra zinoma tik tai man, jos tevai apie tai nezino, taciau tai itaria, nes ji daznai salia ju pradeda keistai elgtis. prasau padekite man ir mano draugei.
Sveiki,Iš Jūsų laiško supratau, kad labai nerimaujate dėl draugės, jos elgesys Jums atrodo...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1352   
article Mano draugą ištiko didelė nelaimė jam 42m,visa gyvenimas nesekmingas-prieš 10 metų paliko žmona kurią jis dievino,turėjo per tą 10m daug didelių nemalonumų,o dabar baisi nelaimė-jis avarijos kaltininkas per kurią žuvo jaunuolis,jis buvo blaivus ir turėjo teisę vairuoti tačiau labai išgyvena ir per sapnus kalbėjo apie savižudybę,bijau kad taip ir nepadarytų.jis labai uždaras,niekada neišsipasakoja,visad kenčia tylomis.Kaip man jam padėti?
Sveiki,Visai nedaug parašėte apie situaciją, bet iš laiško supratau, kad Jūsų draugui šiuo metu...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1260   
article Mano sūnui tik 5mėn., o vyras uždarytas į areštinę jau ketvirtą mėnesį. Jis padarė siaubingą nusikaltimą - išprievartavo nepilnametę... (Man ta yra baisiau už žmogžudystę.) Jam gresia iki 10metų kalėjimo. Žinoma aš skirsiuosi.Bet norėjau paklausti:kada ir kaip vaiką paruošti pokalbiui apie tėvelį?Kaip paaiškinti kur jo tėtis ir ką padarė, kad jį uždarė į kalėjimą?Net neįsivaizduoju kaip galėčiau vaikui pasakyti tokią baisią tiesą,kad jo tėtis yra tikras niekšas...Nenoriu vaiko nuteikinėti prieš jo tėvą, nes vyras jį labai mylėjo ir myli... mano vyras laiškuose rašo, kad vaikui sakyčiau, jog jis yra miręs.Bet ir to pasakoti negaliu, nes užaugęs sūnus mane kaltins, kad nepapasakojau jam tiesos.
Jūsų daliai teko sunkus išgyvenimas. Ir dabar būtų geriausia, susigaudyti savo jausmuose, juos...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1500   
article moteis su kuria isgyvenau 16 metu isdave su kitais ir tai suzinojau tik man ir vaikams tai lyg pasaulio pabaiga noriu ir kersyti ir isgi rsti bet ka kas pateisintu jos elgesi bet to nera galvojau pasidaryti gala ta mntis tiesiog seka paskui matyti jos negaliu oisvykes pagyvent atskirai taip pat jauciu kad eisiu isproto darbe visi mato kad vietos nerandu sau taciau patarimai spresk pats padaviau skirybu taciau jauciu kad tuom mano sirdis nenurims greiciausiai meginsiu darytis gala oji praso atleisti jos kiekvienas zodis siutina ir virsta man neapykanta kai tyli nerandu sau vietos kad ji nebando kazko paeisinti nors zinau kad ir pri jos pasiteisinimo prisikabinciau einu tiesiog isproto
Sveiki,Jūsų laiškas pilnas skausmo ir nevilties – Jus išdavė artimas žmogus, Jums nesinori tuo...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1246   
article nebezinau kas su manimi darosi. pati saves nebepazystu. mano draugai ir artimieji sako, jog labai pasikeiciau. ta as ir pati pastebiu. anksciau buvau linksma, mokejau dziaugtis gyvenimu, zavedavausi kiekviena smulkmena, o dabar.. dabar norisi tik sedeti namie, miegoti ir apskritai verkiu del kiekvienos smulkmenos, pykstuosi su draugu beveik kasdien (paprastai as uzvedu kalba, po kurios ir kyla gincas). niekada taip nebudavo! gal visa ta itakoja tai, kad pries 2 metus isvaziavom gyventi i Anglija. pasikeite aplinka, atitolau nuo man artimu zmoniu, o gal man depresija. ka man daryti? nobenoriu buti tokia, kokia esu dabar! nebenoriu! labai prasau jusu patarimo.
Kiek suprantu Jūs esate susirūpinusi santykiais su Jums artimu žmogumi bei savo savijauta. Kodėl...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1490   
article Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio. (LaoTse). Turbūt as jau žengiau ta pirmaji žingsnį, nes rašau jums. Rašau, nes jaučiu, kad man reikia pagalbos. Nežinau, kaip , kada, bet tai atsitiko. Man 23 m. studijuoju eukologija. atrodytų tog toks žmogus yra psichiškai atsparus neigiamiems socialiniams veiksniams, ir stiprus jog galetų padeti kitims tai išgyventi. tačiau taip nera. nors man patinka tai ko siekiu, tačiau dabar tuo jau nesu įsitikunusi. as pati esu per silpna, kad galečiau kam nors padeti. kasdien pamatau, jog nera lengva gyventi, jog tai mane slegia. kasdien aplanko mintys, jog as pavargau, nebenoriu....matydama kaip kenčia mama(ji susirgo depresija, alzhaimeris..)ir kiti šeimos nariai ir jaučiantis negalinti jiems padedi, ar nemokanti, as labiau klumpu. as visada norejau, kad viskas būtų tobula, vyrautų harmonija...nežinau kas su manimi darosi, kasdien tampu l. įsitempusi, nusivylusi...gal man depresija. nieko nenoriu, ir nebesistengiu. pradejau rūkyti, ir alaus bokalas kasdien...atrodo einu, einu, bet kažkas vis neleidžia eiti, kilti aukštyn...negi depresija paveldima ir as kaip mama...nors neruko ir negeria. as esu prieš savižudybę, tačiau žiūrėdama pro langa, jaučiu jog galėčiau tai padaryti...nors stengiuosi apie tai negalvoti, kaskart pajaučiu jog nebenoriu gyventi...nemiega, nuokaitų kaita, abejingumas aplinkiniam pasauliui...kaip man padeti sau? nenoriu eiti i darba, nenoriu mokytis,jaučiuosi pavargusi..kasdien vis labiau pavargus. bent jau pati sau tai pripažinau.
Šaunuole, kad žengei šį žingsnį ir parašei laišką.Perskaičius laišką, apėmė nerimas dėl Tavęs,...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 2366   
article Nezinau net nuo ko pradeti.Gyvenu uzsenyje, esu 14.Mama geria, kai buwome lietuvoje ji buwo susileidusi torpeda.Bet ji vel uzgere ir vos nenumire.Labai issigandau.Is tiesu man yra labai sunku daznai pagalwoju apie sawizudybe, bet nemanau kad nuo to kas nors pasikeistu.Siuo metu nesinori galwoti apie nieka,mokykloje,sekasi nekaip.As nebenoriu nieko galvoti, valgyti , gerti.Kai mama negeria ji Yra labai nuostabus zmogus, be galo grazi ir supratinga moteris. Vistiek manes niekas nesupras , nesupras ka as jauciu giliai sirdyje.Nezinau ka man dabar toliau daryti, gal vaziuoti i lietuva pas artimuosius ar likti cia uzsenije?Beje labai daug vartoju homeopatiniu "Sedative PC" vaistu ar jie man nepakenks?Ka dar galetumete men patarti kaip iseiti is sios busenos kuri kamuoja mane?
Ačiū už atvirumą ir pasitikėjimą. Jaučiu, kaip Tau sunku, kad esi sumišusi ir prislėgta, kad...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1733   
article Nezinau, kas skaitys sita laiska, bet noriu paprasyti, kad padetumete man suprasti save, nes jauciu, kad viena nesugebu to padaryti. Zinau, kad zmones turi ir didesniu bedu, bet man reikia patarimo is salies. Kuo toliau, tuo labiau mane gyvenimas vercia susiguzti, nors man greit bus 26....Praejusiais metais baigiau mokslus, pusmeti padirbejau nelabai artima sirdziai darba, paskui menesi tas, kuris patiko, bet uz ji mazai mokejo, taciau palikti ji teko del sveikatos problemu. Pastaraji, jau koki gera pusmeti jauciu, kad nebetenku noro bendrauti su niekuo, nei su seima, nei su draugais, juo labiau su vyriskos lyties atstovais.....Kai grizdavau pas tevus, net nezinau ka jiems pasakyti, ka apie save papasakoti. Grizdavau, bet manes su jais NEBUDAVO ir dabar NERA. Ypatingai nesiseka bendrauti su mama, niekaip negaliu atsikratyti vaikystes nuoskaudu, bandau jai atleisti...atrodo, jog viena diena jau gerai – atleidau, bet ateina kita ir man atrodo, kad as jos nekenciu, negaliu paaiskinti kodel, tai ji ne ta daro, tai ne taip pasake, manes nesupranta, kartais man buna geda, kad ji tokia paprasta, be ypatingu mokslu...nors zinau, kad ji del manes nerimauja, myli. Bet nuo vaikystes as jos bijau. Bijau, kad ir dabar, jei ko nors nepadarau ji barsis, vel kritikuos...nenoriu su ja gincytis ar skaudinti, nekenciu kai barasi, pykstasi... Vaikysteje nuo jos gaudavau lupti galbut tai vercia mane jos nekesti, ji niekaip negaledavo suprasti, kaip as galiu nesuprasti matematikos, fizikos; net ir dabar ji mano, jog vaikai turi paklusti tevu nuomonei. Man tokiais atvejais norisi begti nuo visko ir kuo toliau. Net jai mudvi ir kalbames kuri laika ramiai, dauguma pokalbiu vis tiek prieina konflikta, kuris baigiasi mano asaromis ir mamos pasakymu „keisk charakteri“. Net ir dabar kai is mano nuotaikos nusprendzia, jog as su kazkuo issiskyriau, dazniausiai kaltina mane, ir priduria, jog jei su visais miegosi, tai tikrai gero vyro nesusirasi. Bet as ir ne miegu su kuo papuola...As zinau, kokia esu, bet ji niekaip negali suprasti, kad mano vidinis pasaulis, ko gero gerokai skiriasi nuo tu vaikinu, mano paziuros, vertybes.. Mano nei vieni artimi santykiai su vaikinais iki siol nesusikloste. Ko gero teisingiausia ir atviriausiai reiketu pripazinti – as nebemoku myleti. Noriu, bet nebegaliu. Nebegaliu prisiversti nei apkabinti ,nei buciuoti, o juo labiau kazko daugiau.... Jauciuosi kaip ikista i kuba, kur nera nei duru, nei langu ir is kurio net sukaupusi paskutines jegas negaliu islisti. Dabar net nebebijau pasakyti – nekenciu vyru, o dar labiau saves....kad tikėti tuo, kad vis dėlto pasaulyje egzistuoja MEILE. TIKRA. Pirmasis mano draugas buvo alkoholikas, jis mane isprievartavo per mano gimtadieni. Nors man tadien sukako 22, bet nesijauciau tam pasirengusi, tiesiog buvau per silpna jam pasipriesinti....Nekenciu jo iki siol. Ir saves, kad negalejau pasipriesinti. uvo zmogus, kuris man pasake: Nieko tokio, juk kiekviena mergina pirma karta isgyvena, tai, kai tai atsitinka pirma karta. Bet tomis dienomis as gremziau savo kuna, tryniau, kad nuplauciau viska, visus prisilietimus, viska..... Kiek veliau buvo tokiu pasakymu is kitu: „Tu nemoki gražiai elgtis“, „Baik maivytis“, „Nesi švelni“, „Aš nekenčiu Tavęs“, „Tu stora“, „Tu šalta kaip ledas“, „Tu nieko nesupranti apie gyvenimą“, „Aš negaliu Tavęs mylėti“, „Tu ne tas žmogus“, „Tu verta geresnio žmogaus šalia“, „Aš negaliu Tavęs mylėti, taip kaip Tu nori“ ir pan. Man kazkaip „pasisekdavo“ sutikti tokius vyriskius, kurie buvo visiskai be atsakomybes pries kita zmogu, o as vis dar vyliausi, kad buna nuosirdus santykiai tarp dvieju zmoniu. Stengiausi tik draugauti, bet anksciau ar veliau santykiai visada priartedavo prie lovos. Nei su vienu nesijauciau saugi, nei vienam is tiesu as nerupejau, tai galiu suprasti tik dabar. Naudojosi tik mano tikejimu, nuosirdumu, naudojosi mano isore, galbut zavejosi vidumi, as nezinau...Iki dabar nekenciu savo kuno, nejauciu jokio malonumo, po pastaruju paskutiniu santykiu, kai mano draugas pasake, jog manes „nejaucia“ mane net pykinti imdavo pagalvojus apie mylejimasi, man tarsi visa papilve sutraukia.... Negi vien tik lova jungia zmones? Juk sako, jog brandziame rysyje egzistuoja kuno ir sielos vienove. bet baigiu isitikinti, jog pasaulis baigiasi lova. Nors labai noriu tureti savo seima, bet ko gero nesugebesiu iveikti saves, dabar man kuo toliau tuo labiau sunku pasitiketi, tiketi kazkieno nuosirdumu. Noriu tureti seima, bet ar kada nors rysiuosi teketi, dabar tuo tikrai abejoju.... Dabar esu bedarbe, grizau pas tevus...bent kol rasiu nauja darba....Daznai pagalvoju, ko gi vertas mano gyvenimas? Kas as esu? Neturiu nei prestizines specialybes, nei itakingu draugu...viska gyvenime pasiekiau pati, bet dabar jauciuosi pavargusi kovoti....mano sieloj toks chaosas, jog jau ne karta pagalvojau, kad geriau butu jei manes is viso nebutu. Nenoriu eiti pas specialistus pagalbos, nenoriu, kad mane kas nors matytu verkiancia, nusiminusia, nenoriu rodyti savo silpnumo. Kartasi man atrodo, kad esu baiksciojanti beda, kuriai amzinai niekas nesiseka. Net draugai stebisi „na, stai tau ir vel nepasiseke su tuo vaikinu...“... Padekite man.
Laba diena,Apie kokį silpnumą kalbate? Rašote, ir dalinaties tuo, apie ką taip sunku kalbėti. Ar...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 6279   
article Niekda gyvenime nepagalvodavau, jog galesiu bendrauti su gerokai vyresniu uz save vyru. Mano draugas vyresnis už mane 19 m. Jam 45, na o man 26 m. Jo dukra is pirmosios santuokos mano bendraamze. Ko gero siandienineje visuomeneje tokios poros jau nieko nestebina. Kad ir kaip keista butu, bet si draugyste ne is isskaiciavimo, tiesiog gera buti kartu, bendrauti, dalytis savu gyvenimu akimirkomis, kartu leisti laisvalaikį, pramogauti...Tai labai zavi, o kartu ir labai gasdina. Stai ir pastarosiomis dienomis tarsi stebiu viską is salies. Tikriausiai kyla klausimas - kodel? Baisu, ka pagalvotu tevai sužinoję apie sia draugyste, ko gero mama su tuo susitaikytu, tačiau tetis..kažin. Baisu dėl amziaus skirtumo, bet kai pagalvoji, svarbiausia, kad butu abipusis supratimas, interesai ir kt. dalykai, tikri jausmai, tada ko gero niekas nera baisu. Nezinau, kaip tektu juos supazindinti, jei is tiesu nusprescuiau susieti su juo savo ateiti,. Kazkada anksciau tecio paklausiau nuomones apie tokias poras, bet jis teatsake, jog geriau, kad to nebutu. nenoriu skaudinti savo tevu, versti juos nerimauti, taciau noriu gyventi savo gyvenima ir patiks jiems ar tai ne..Dabar - apsisprendimo laikotarpis mano draugui. Ar jis grizta pas moteri su kuria turi sunu - ii pareigos, ar lieka gyventi savojo gyvenimo (galbut kartu su manimi). Neslepsiu sakydama, jog kol kas negaliu sau leisti jo isimylėti, myleti, nes baisu, kad ir vel liksiu iskaudinta ir nuvilta). Karta jau bandziau nutraukti musus santykius, bet nepavyko, gyvenimas mane grazino atgal... Stai ir siomis savaitemis laikausi atstumo, nors jis praso is anksto nelaidoti musu santykiu...Zinau, kad jei tikrai nuspresiu viska baigti taip ir bus, ar busiu laiminga..sunku atsakyti...Noriu brandaus rysio tarp dvieju zmoniu, o ne kazkokio juokingo draugystės zaidimo. Tikrai zinau, kad jei jis nuspres grizti auginti vaiko, niekda nenoresiu su juo bendrauti ir ne todel, kad esu egoiste, tiesiog seima - sventas dalykas. Nenoriu tuomet dar labiau skaudinti saves, kad...kas butu jei ne butu. Gal ir keisti atrodys sitie pamastymai, taciau man tikrai nera lengva, gal ir atrodys, kad nera nieko, kad nera jausmo,bet viduje labai labai sunku. Patarkit kaip susidoroti su visais tais dalykais? Iš anksto dėkoju.
Labas,Iš Tavo laiško supratau, kad drąsini pati save ryžtingai išsiaiškinti su draugu dėl...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 2214   
article per psichologijos paskaitas kalbejome apie stresa ir kas ji sukelia. Yra toks "siekimo–vengimo" konfliktas, kuris daznai ir sukelia stresa, nes zmogus nuolat patiria itampa, kai negali pasirinkti. taigi supratau, kad man taip tap tai budinga. norejau suzinoti, kaip galima butu to atsikratyti? nes tai tikrai sukelia daug sunkumu...
Jei teisingai Jus supratau, Jus sudomino paskaita apie stresą ir sukėlė minčių apie save – kas...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1283   
article pjaustausi ir nezinau kodel, jei buna krize isipjaunu giliai, jei jos nebuna braizausi tol kol isdristu isipjauti giliau. nenoriu zudytis, bet manau, kad reikia, o jei ne, noriu visada sedeti baltam kambary kuriame nebutu nei vieno daikto, tik as ir sviesa, nenoriu nieko daryti, tik ilsetis ir raminti save. apsimesti kad man viskas gerai atsibodo. man 15, atrodo tiek mazai, bet bedos prasidejo jau labai senai, genai. esu gulejus kriziu skyriuje vaiku raidos centre, ten su manim snekejo tik apie tevus, visi mane kad pjaustausi del nesutarimo su tevais, tikrosios priezasties jie net nenorejo isgirsti, israse vaistu bet as juos gerti atsisakiau, nes galvojau kad man ju nereikia. tik kartais prisigerdavau po sesias ar septynias tabletes. zinojau, kad nuo to nemirsiu, norejau nusiramint, bet nesuveikdavo. pjaustytis nustojau tik todel kad maniau jog taip reikia, praejus keliems menesiams viskas prasidejo is naujo, tik iskarto noriu pazinti didesni skausma nei ligi siol. man patinka oda jausti tekanti krauja. nezinau kodel man taip yra, bet nenoriu gyventi, zinau kad reikia
Labas,Skaitydama tavo laišką, jaučiau tavo dvasinį skausmą. Supratau, kad esi stiprus žmogus, iš...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1472   
article Po tecio mirties labai jauciuosi niekam nereikalinga .vaikas grubus vyra tas visai neidomu kas su manim darosi nezinau atrodo slysta gyvenimas is po koju .tetis buvo mano gyvenimo dalis .netekus jo nemoku toliau gyventi be jo patarimo.paramos,Su teciu gyveno kita sutuoktine kurios as labai nekenciu ,jie isgyveno 26 metus per jos kisimasi teko pakeisti kita miesta ,turiu broli brt jisai patsai turi problemu ir gyvena latvijoje tad mazai palaikome rysio.Uzeina tokie nomentai kad norisi viska palikti ir pasitraukti is gyvenimo buti arciau tecio nes cia esu viena niekas nesupranta kaip man sunku sunus kalba kaip vyras "valgyti.atnesk.paduok"retai girdziu kitokius zodzius.Kaip dabar pakvipo nemazu tecio palikimu tai viskas apsiverte kitaip o man tas dalykas labai slykstus .Man jau 45 vyrui 53 o vaikui 11 metu.ESU VISAI PASIMETUSI IR NETURIU KAD KAS PATARTU GAL SULAUKSIU NORS KOKIO PATARIMO
Laba diena,šiuo metu išgyvenate nemažai įvykių: tėčio netektį, artėjantį tėčio palikimo dalinimą....

(nebalsuota)  7-26-2007    Skaityta: 1400   
article prasau greitos pagalbos. mano drauge nori nusizudyti del smulkmenos o as niekaip negaliu jai isakyti kad tai nesamone. o ji sako kad jau pavargo ir nebegali.... as jai ziauriau noriu padeti bet nebezinau kaip ir ka besakyti nei ka daryti... as tikrai negaliu jos palikti vienos. ir kas svarbiausiai ji nera istu kurie taip atreipia i save demasi. ka man daryti noriu jai padeti...
Laba diena,Iš Jūsų laiško supratau, kad labai rūpinatės drauge ir norite jai padėti. Manau,...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1952   
article pries kuri laika bandziau nusizudyti ... dabar regis gyvenu pragare ... turiu drauge,ji psichologe, bet ji gyvena toli del to bendraujam tik internetu ir telefonu ... rukau l.daug ... geriu kiekviena diena ... vartoju zole ... drauge ne karta bande ikalbeti kreiptis pagalbos, bet as negaliu-man l.sunku ir nezinau kodel ... kunas nusetas randais ir naujom zaizdom, nes peiliukas rankose kartais buna vienintele viltim ... ... nenoriu gyventi ... bijau zmoniu del to retai kada su jais bendrauju ... net nezinau kodel rasau, net nezinau ko noriu paklausti ... gal koks geriausias savizudybes budas, o gal tiesiog, kaip gyventi kai siela mirusi?
Jūsų laiškas pilnas skausmo. Pilnas jausmų, visų jų tiesiogiai neįvardinate, bet sakote, kad Jums...

(nebalsuota)  7-26-2007    Skaityta: 1724   
article Pries menesi issiskyriau su draugu,su kuriuo draugavau 2 metus...issiskyrimas man buvo labai sukus dvasiskai,issiskrimo diena verkiau visa diena ir sirdyje jauciau neapsakoma skausma,tiesa saknat ir dabar tai jauciu.Dabar kankina nezinia,ieskau gyvenimo prasmes,t.y. ieskau savo asmenybes kuri kazkur dingo..kaip man ja rasti?del sio dalyko labai kencia mano studijos.Kaip man atsigauti?Zinau kad gerai buti kazkoki bureli lankyti,bet cia vilniuje viskas brangu o as ir mano seimai pinigu trukumas..,be to mano tevai nezino kokia sumaistis darosi mano viduje.Nesakau jiems nes nenoriu ju gasdinti.ka man daryti?kaip atgauti gyvenimo dziaugsma?
Ačiū, kad kreipėtės. Aš puikiai suprantu, kokia slogi nuotaika būna po tokių įvykių. Manau, jog...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1647   
article Sveiki, esu susirupinusi mano psichine, dvasine busena. tai tesiais jau trecia savite, nors jauciu kiek palengvejima. pries tris savaites mano gyvenimas o labiau gyvenimo supratimas, jo matymas apsiverte aukstyn kojomis. pasidariau labai jautri, impulsyvi, verksminga, sirdies permusimai, panikos, nerimo priepuoliai, itarumas, nepasitikejimas, abejojimas viskuom, kas aplink mane vyksta, kas supa, su kuom bendrauju. visa man rodesi nerealu. tas relybes jausmo praradimas mane labai isgazdino. bijau, kad neisproteciau. trys metai kaip negyvenu lietuvoje. esu toli nuo visu artimuju. juos matau du kartus metuose: vasara ir ziema. artimu draugu cia neturiu. mano gyvenimas apsiriboja tik darbu ir namais. beje teko patirti dvi skaudzias vagyste, itempti ir stresiniai santykiai su (buvusiu) vaikinu,kurie tesesi tris metus ir kuris galu gale mane paliko taip pat skaudziomis aplinkybemis (kaip priverte pakeisti gyvenama vieta _ miesta_ o kai persikeliau, manes nebenorejo matyti ir man nei kuom nepadejo atsidurus ant gatves. po issiskyrimo gyvenau tik darbu, cia praleisdama 10val. ir man kyla klausimas ar tai normali reakcija i patirtus sunkumus ir isgyvenimus ar tikrai vertetu susirupinti mano psichine sveikata, nes sergu? dekoju jums uz isklausyma.
Labas,Atsakysiu tiesiai – taip, Jums derėtų susirūpinti savo sveikata. Aprašėte kokius signalus...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1732   
article Sveiki, Mano draugo tevas nusizude, kai jis buvo vaikas. Dabar jeigu isgeria, pastoviai prisimena 20 m senumo ivykius, ir zodis i zodi pasakoja, ka tada isgyveno. Beto, kartoja, kad jis labai panasus i teva. Ar yra normalu, kad zmogus save taip kankina prisiminimais. Gal jam reikia rimtesnes pagalbos, nei isklausymo. O ir pati daugiau nebegaliu klausyt, kaip jis save grauzia. Nebegaliu ramiai klausyti. Panasu, kad tai darosi musu abieju problema. Kaip tokia situacija atrodo specialistui?
Esate susirūpinusi dėl savo draugo savijautos. Rašote, kad Jums pačiai darosi sunku klausytis...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1249   
article Sveiki, matau, Jūs taip maloniai atsakote... Visada su savo problemomis susitvarkydavau pati, skaičiau literatūrą, bendravau ir kt. Bet man atrodo, kad situacija yra blogėjanti. Atrodo, kad nesusitvarkau su savimi, savo gyvenimu. Prasideda somatiniai sutrikimai (vieni objektyvūs, kitų objektyvumu (pagrindu) galėčiau suabejoti... Pvz., paskutiniu laiku lyg skauda širdį. Dreba rankos ir kt. Noriu būti sveika. Kai pasižiūri iš vienos pusės, viskas yra gerai: turiu darbą, šeimą, kur gyventi, o iš kitos pusės - kartais viskas atrodo juoda. Žinau, kad galiu daug ištverti, ir savižudiškos mintys nelanko, nors anksčiau būdavo. Daug išgyvenau, turėjau visokių etapų. Prieš keletą metų buvo aplankęs krypties praradimo jausmas, dabar jis susilpnėjo, bet negalėčiau pasakyti, kad atgavau krypties jausmą. Dažnai negaliu apibrėžti savęs, iki galo net to, kaip jaučiuosi; gerai ar blogai. Manau, kad esu pasiduodanti aplinkos įtakai, prisitaikau prie jos, supanašėju, tai ne visada yra gerai. Neišsaugau savo poreikių, ne visada sugebu pasipriešinti. Paskutiniu laiku aplanko jausmas, kad neturiu su kuo pasikalbėti. Vyras išgerinėja (tai man vienas didžiausių nenusisekusio šeimyninio gyvenimo signalų, o aš noriu būti laiminga), tada aš jo negerbiu, o tuo pačiu nepatinku pati sau, norėčiau tuo klausimu literatūros. Darbe jaučiu stresą, bandau išmokti tvarkytis su juo. Nepadarau kai kurių man svarbių dalykų iki galo, neišleidžiu knygos. Truputį gal per daug dėmesio skiriu savo kūno pojūčiams (bent taip sako vyras), manau domėjimasis yra gal padidintas, bet ne liguistas. Darbą atlieku gerai, bet dirbu lyg ne pagal save. Ir t.t. Atrodo, viskas gerai, bet esu problemų kalnas. Moku šnekėti diplomatiškai. Man iš tiesų reikia, kad kažkas tarsi apibrėžtų mane, tarsi nurodytų kryptį, leistų pamatyti, kas yra blogai, kaip elgtis, rasti išeitis... Kol kas tiek. Išties net susitikimas su psichologu man atrodo bauginantis, nes iš tikro tai reikštų lyg turėtum neišsprendžiamų problemų, kažkas su tavim negerai ir pan. Suprantu, kad tai stereotipinės mintys. Ar man reikia kalbėtis su psichologu? Na, pas būrėją eiti tikrai nenorėčiau... :) Man 30.
Laba diena,Jūs labai detaliai aprašėte savo išgyvenimus ir problemas, tačiau geriausiai ir...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1608   
article Sveiki, nežinau ar tai bus klausimas, ar tiesiog išsikalbėjimas. Savo būsenos kitaip nebegaliu pavadinti, kaip „sudužimu“. Prieš 1,5 mėn. išėjau iš senojo darbo, tikėdamasi, kad naujajame turėsiu galimybę save išreikšti ir normaliai uždirbti. Po keleto savaičių persigalvojo...likau taip ir nesupratusi, kodėl...Direktorė pareiškė, kad priėmė į darbą vadovaudamasi emocijomis, bet argi taip galima elgtis su darbuotojais? Porą dienų buvo šokas, pamažu bandžiau ieškotis naujo darbo, bet „neužkimbu“. Atrodo, kad nieko nesugebu ir nieko nebemoku, kad nebežinau ko noriu. Neturiu kas mane išlaikytų, todėl su kiekviena diena man vis sunkiau. Kiekvieną dieną vartau skelbimus, siunčiu gyvenimo aprašymus ir nieko...Stengiausi bendrauti su draugais, pažįstamais...bet dabar jaučiu, kad vis giliau „sulendu“ į save. Žinau, kad niekas kitas man negali padėti, galiu išsikapstyti tik pati, tačiau neberandu jėgų... Dar beveik tuo pat metu po ganą ilgo laikotarpio pasirodė buvęs artimas žmogus. Po 4 mėn., žinau, kad tikrai ne dėl manęs sugrįžo; prieš tai įskaudino, o dabar tarsi nori būti draugu-pažįstamu, o manyje taip viskas sukilo – pyktis, skausmas, visi blogi jausmai, kuriuos jis tuomet išreiškė man. Nori būti mano draugu-pažįstamu, o man labai bloga. Nesuprantu, kaip galima likti draugais, vėl iš naujo įsibrauti į kito gyvenimą, vien tam, kad tau reikia kažkokios naudos, pažinčių. Kai bandai išklausti, ko tau iš manęs reikia – tuomet būna tyla arba migloti pasiaiškinimai. Po kiek laiko išsiaiškinau, kad turi draugę, tai ko jam reikia iš manęs? Bendraujant jaučiau iš jo tik abejingumą, pyktį ir įžeidinėjimus. Kai pasakiau, jog nenoriu su juo turėti jokių reikalų, pareiškė – ko tu ant manęs pyksti, ką aš tau blogo padariau; negi negalim likti pažįstamais? Kartais galvoju, kad žmonėms nėra nieko vertingo, nei pagarbos kitam, nei suvokimo kaip kitas jaučiasi... Nebežinau, kaip išeiti iš tokios situacijos. Nieko nebežinau ir nieko nebenoriu, iš paskutiniųjų stengiuosi būti stipri, bet kuo labiau stengiuosi tuo man blogiau...Diena prasideda ir baigiasi ašaromis. Man labai negera. Ačiū, kad perkaitėte.
Laba diena,Ačiū, kad pasitikėjote mumis ir ryžotės parašyti. Manau, yra nelengva, bet labai...

(nebalsuota)  7-25-2007    Skaityta: 2268   
article Sveiki, nežinau ar tai bus klausimas, ar tiesiog išsikalbėjimas. Savo būsenos kitaip nebegaliu pavadinti, kaip „sudužimu“. Prieš 1,5 mėn. išėjau iš senojo darbo, tikėdamasi, kad naujajame turėsiu galimybę save išreikšti ir normaliai uždirbti. Po keleto savaičių persigalvojo...likau taip ir nesupratusi, kodėl...Direktorė pareiškė, kad priėmė į darbą vadovaudamasi emocijomis, bet argi taip galima elgtis su darbuotojais? Porą dienų buvo šokas, pamažu bandžiau ieškotis naujo darbo, bet „neužkimbu“. Atrodo, kad nieko nesugebu ir nieko nebemoku, kad nebežinau ko noriu. Neturiu kas mane išlaikytų, todėl su kiekviena diena man vis sunkiau. Kiekvieną dieną vartau skelbimus, siunčiu gyvenimo aprašymus ir nieko...Stengiausi bendrauti su draugais, pažįstamais...bet dabar jaučiu, kad vis giliau „sulendu“ į save. Žinau, kad niekas kitas man negali padėti, galiu išsikapstyti tik pati, tačiau neberandu jėgų... Dar beveik tuo pat metu po ganą ilgo laikotarpio pasirodė buvęs artimas žmogus. Po 4 mėn., žinau, kad tikrai ne dėl manęs sugrįžo; prieš tai įskaudino, o dabar tarsi nori būti draugu-pažįstamu, o manyje taip viskas sukilo – pyktis, skausmas, visi blogi jausmai, kuriuos jis tuomet išreiškė man. Nori būti mano draugu-pažįstamu, o man labai bloga. Nesuprantu, kaip galima likti draugais, vėl iš naujo įsibrauti į kito gyvenimą, vien tam, kad tau reikia kažkokios naudos, pažinčių. Kai bandai išklausti, ko tau iš manęs reikia – tuomet būna tyla arba migloti pasiaiškinimai. Po kiek laiko išsiaiškinau, kad turi draugę, tai ko jam reikia iš manęs? Bendraujant jaučiau iš jo tik abejingumą, pyktį ir įžeidinėjimus. Kai pasakiau, jog nenoriu su juo turėti jokių reikalų, pareiškė – ko tu ant manęs pyksti, ką aš tau blogo padariau; negi negalim likti pažįstamais? Kartais galvoju, kad žmonėms nėra nieko vertingo, nei pagarbos kitam, nei suvokimo kaip kitas jaučiasi... Nebežinau, kaip išeiti iš tokios situacijos. Nieko nebežinau ir nieko nebenoriu, iš paskutiniųjų stengiuosi būti stipri, bet kuo labiau stengiuosi tuo man blogiau...Diena prasideda ir baigiasi ašaromis. Man labai negera. Ačiū, kad perkaitėte.
Laba diena,Ačiū, kad pasitikėjote mumis ir ryžotės parašyti. Manau, yra nelengva, bet labai...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 866   
article Sveiki, rasau nes nebezinau ka daryti. Gyvenu su draugu uzsienyje, nerandu darbo, todel esu begalo prislegta. Jau 3 dienas nebera apetito, kamuoja nemiga, bei didelis nerimas(pries mazdaug metus buvo taspats, taciau issikapsciau). Atrodo esu kvaila, nieko nemoku. Kiti(isskyrus mano drauga) mane laiko tingine: Sianakt nemiegojau, tad pusdieni praleidau lovoje, mano uosvieniai tai labai nepatiko ir mane ivairiais zodziais izeidinejo. Nezinau ka daryti. Draugu cia neturiu, vienintele atrama- mano draugas(taciau jis labai daug dirba), bet ar ilgai jis iskes mano dejones?! Vengiu kitu zmoniu(esu labai nedrasi) prisivertus su nepazystamaisiais pasneketi, iskart nuraustu ir balsas pradeda mikcioti. Zinau, kad man kazkas yra, bandau save i rankas suimti, taciau neiseina. Viska ka padarau diena, nakti abejoju ar teisingai dariau(del kiekvieno pasakyto zodzio save kaltinu). Bijau iseiti is namu, atrodo, kad kiti mane apkalbineja. Pas psichologa bijau eiti, nes zinau kokia bus aplinkiniu nuomone(mane laikys psichine), beto namiskai, ypac uosviene to nesupras(bandziau aiskinti kaip man sekasi, taciau jos akimis, mano elgesys prilygsta tingejimui). PRASAU PATARKIT KA MAN DARYTI. ACIU
Sveiki,Supratau, kad šiuo metu Jums nėra lengva – nepasitikite savimi, abejojate savo...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1814   
article Sveiki, Sie metai man buvo labai sunkus: didelis kruvis universitete, problemos seimoje, del ko as labai pergyvenau. Paskutiniu metu jauciuos viskam apatiska: man nieko nebereikia, nenoriu nieko daugiau siekti, net su draugais nesinori susitikti. Rodos, galeciau visas dienas nesikelti is lovos, nors anksciau nenustygdavau vietoje, visur manes buvo pilna. Noreciau suzinoti, kodel taip nutiko ir ar tai praeis savaime?
Laba diena,Rašote, kad tapote viskam apatiška, nebesinori bendrauti, nieko daugiau siekti....

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1280   
article Sveiki,turiu rimtų psichologinių problemų.Nesu klaipėdietis,bet gal jūs man galėsit atsakyti.Mane kankina nerimas,nors tiesiog bandau save nuteikti,kad nėra dėl ko nerimauti,bet tas nerimas man nepaklusnus iš niekur nieko labai kankina jis mane.Per jį man atrodau labai keistai,dreba rankos,kojos,virpa kūnas(veidas ar kaip kitaip isireikšt),smarkiai plaka širdis,pasidaro silpna,išvargina(išsekina),būna,kad ir svaigsta galva.Kankina mane ir depresija,esu apsiskaitęs atlikęs testus,tik tai ir parodo jog man gali būt depresija,nes atitinka nemažai simptomų(nors iš tikrųjų ne man spręsti depresija ar ne,bet tikrai jau ilgas laikas,daugiau,kaip metai jaučiuosiu pagal depresijos požymius),nėra noro gyventi,neturiu gyvenime prasmės ir t.t. Šiemet man egzaminai,o mano bloga atmintis,nesugebu nieko įkišti ir įsisavinti į galva.Viskas sunku...Turiu problema dar ir su sociofobija,labai blogai pasijunti,kai reikia viešumoj šnekėti,o reiks įskaityta laikyti(sakant kai tenka atsakinėti,pasakoti viskas iš galvos išgaruoja,atrodo,kad tuščia galva).Ir kitos problemos... Norėjau jūsų paklausti,nes nežinau kur dar galima pasiteirauti ir nerandu jokios informacijos.Jei aš kreipčiausi pas privatų psichitra,o jis man galėtų išrašyti vaistus be jokių dokumentu,na pvz sveikatos draudimo(ar dar kokios pažymos dėl sveikatos)? Nesu aš jo prasitęses,o ir laiko nėra,esu užimtas,turiu ne tik mokslus,bet ir darbo.Ir nerandu laiku nuvažiuoti jo prasitęsti,o jau man šalia įskaita ir egzaminai.Tik noriu dar pasakyti nerimas mane kankina ne nuo to,kad egzaminai ar įskaita,o jis man jau senai kankina,tik žiema galima sakyti kažkiek nusislopino,o ant pavasario jis man vėl stipriai atsinaujino.Tad kitaip aš nežinau ką daryti,esu pasmerktas kentėti ar net dėl nesėkmiu galiu nutraukti savo gyvybę.:/
Laba diena,Jūsų išvardintos problemos yra psichologinio pobūdžio ir jos galima išspręsti,...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 3902   
article Sveiki. Man 14 metu, taciau as stengiuosi pasirupinti savo sveikata ir psichika, o ypac tokiu nestabiliu amziumi, t.y. brendimo laikotarpy - paauglyste. nesuprantu, man kazkas negerai daros.. is pradziu dariausi labai nervinga.. ta pastebejo ir mano vaikinas.. kartais man uzeina labai stiprus panikos priepuoliai.. syky net musiau savo vaikina... siuo metu labai daznai verkiu, jauciuos nevisaverte, nusiminus gyvenimu.. labai daznai buna didele nuotaiku kaita... daznai pasireiskia mintys apie gyvenimo uzbaigima, t.y. savizudybe.. labai daznai pyxtuosi su vaikinu.. kartais atrodo, jog viskas visdelto gerai, taciau praeina valanda ir as vel gilioj juodu minciu duobej.. ar tai depresija ?? ar ja galejo paveikti vaikino smurtas pries mane ? o gal tai kazkas rimciau?? ka patartumete ?
Sveika. Šaunuolė, kad imatės atsakomybės už savo savijautą, gyvenimo kokybę, esate pankamai...

(nebalsuota)  10-18-2007    Skaityta: 1581   
article Taip norėčiau neberašyti nei vieno sakinio iš savo gyvenimo, tačiau... Nebegaliu... Ką tik baigiau universitetą, dirbu. Rodos, ko daugiau gali norėti, tačiau nesijaučiu laiminga... Į darbą einu kaip į "kartuves" kas rytą su nerimu ir baime, kad vėl bus kas nors negerai, kad vėl būsiu, ką ne taip padariusi, vėl gausiu pastabų dėl savo nedėmesingumo, nors atrodo, taip įdėmiai viską atlieku, stengiuosi neklysti... Bet ir vėl... Pastaruoju metu noriu tik susigūžti ir išnykti iš šito gyvenimo, net nežinau kur, bet tik, kad manęs nebeliktų… Turiu draugą, bet tuo pačiu jo ir neturiu... Jis vos po kelių savaičių išvyks į Ameriką, kur likę jo (nemylima, kaip pats sako) draugė, sūnus... Jis nėra vedęs, tą tikrai žinau. Taip, mano gyvenime santykiai su vyrais gana komplikuoti, stengiuosi, kad būtume dviese, bet ne tiek, kad aukočiau save, pomėgius ar dar kažką... Ir vėl pasirodo, jog ne TAS... Tada guodžiu save, jog tai likimo pamoka, bet kai tos pamokos nuolat ima kartotis... Nebesinori nieko. Štai ir dabar, turiu-neturiu karuselė. Net neleidžiu sau pagalvoti, kad galėčiau įsimylėti, bėgu kuo toliau, nes žinau, kad jei įsimylėsiu - suklupsiu ir vėl labai labai skaudės. Nebemoku džiaugtis, nebesišypsau (net nuotraukose, kas būdavo neįmanoma), jaučiuosi klaikiai vieniša, nebenoriu nieko, tiesiog bėgu pati nuo savęs ir į save, kad niekas nematytų, kaip man sunku. Tik išsiduodu - akyse sublizga ašaros. Nei pusė tiek neišsakiau kas mane kamuoja. .................tai parasiau prabegus savaitei.....Niekaip nesuprantu kaip į savo gyvenimą pritraukiu tokius neatsakingus žmones... Štai ir vėl mane įsuko turiu-neturiu karuselė. Jau neturiu... Paaiškėjo, kad negaliu tuo žmogumi pasitikėti, kad jo rodomi dėmesio ženklai tebuvo būdas, noras gerai ir linksmai praleisti laiką... O aš tikėjau... Jau prieš keletą savaičių buvau sau pačiai sugalvojusi frazę - ateities nėra, ateities nebuvo, ateities nebus. Dabar jau nebepadeda nei knygos apie meilę sau, tarsi visas vidus priešintųsi tiems kvailiems pasakymams. Nebenoriu girdėti draugų frazių: gal ir gerai, kad taip atsitiko anksčiau. Tėvų pasakymų: kaip tu nežinai, ko nori gyvenime... Sesers žodžių: džiaukis gyvenimu ir būk laiminga. Kaip, kaip, kaip? Kai pasaulis dabar man atrodo, kaip piktas šuo ir vos praveriu kažkam duris į savo gyvenimą, sielą - mane puola iš pasalų. Tada n-tąjį kartą klausiu kodėl, už ką turiu taip kamuotis? Nei vienas nesupranta, jog santykiai, kad ir kokie jie bebūtų (tik draugiški tarp draugų, santykiai su mylimuoju) išplėšia dalelę iš mano širdies. Nesu iš tų, kuriems mirtinai, maniakiškai reikėtų meilės, bet juk kiekvieno žmogaus natūralus poreikis - mylėti ir būti mylimu. Bendraudama su kitais esu tokia, kokia esu, nemoku apsimetinėti, tačiau vis labiau tolstu, nes negaliu niekuo niekuo pasitikėti. Daugelis sako, tu per jautriai į viską reaguoji, atsipalaiduok... Ai, Tu menininke... Nemanau, kad tai įtakoja mano gyvenimą. Aš gyvenu taip, kaip liepia mano sąžinė ir supratimas apie gyvenimą, kuris, kaip pasirodo, dažnai skiriasi nuo kitų. Dabar savęs visai nesigailiu, esu stebėtinai rami, juk šuo ir kariamas pripranta. Atrodo, atveri tam artimam žmogui savo širdį, o jis "tenorėjo linksmai praleisti laiką". Nebenoriu nieko įsileisti į savo liūdną gyvenimą, kad nereikėtų atverti jau begyjančių sielos žaizdų. Niekaip negaliu pamiršti kaip ploviau, net grandžiau savo kūną, kad neliktų jokių žymių, prisilietimų... mylimo, tačiau girto žmogaus. Kas atsitiko: man reikėjo 2 metų ir psichologo pagalbos, matyt, tai liko mano pasąmonėje ir nepasitikėjime vyrais. Norėčiau tai garsiai frazei pritarti - visi jie vienodi. Tačiau mano vidus neleidžia man to pasakyti, juk pasaulyje yra ir šaunių žmonių. Apie savižudybę tikrai negalvoju, na nežinau, kas turėtų atsitikti, bet taip egoistiškai nesprendžiu problemų. Žinau, kad ir šį kartą pabusiu savo "sraigės namelyje" ir gyvensiu toliau su nepasitikėjimu širdyje. O dabar jaučiuosi taip, tarsi leisčiausi nuo aukšto smėlio kalno į bedugnę. Tad ka man daryti??????
Labas,Jaučiu, jog Jūsų laiškas perpildytas nusivylimo, vienišumo, nerimo. Išties, sunku išlikti...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 2570   
article vakar jum rasiau, bet negavau jokio atsakymo, gal jau si tarnyba nebeveikia? Siandien jauciuosi vel be galo blogai, negaliu nustoti verkusi, atrodo , kad mano visas pasaulis po kojom griuva, viskas taip blogai atrodo, beviltiska. Esu dabar uzsienyje, neturiu jokios drauges, turiu drauga, bet su juo man apie mano busena neiseina pasneketi, is vis su juo apie tokius dalykus neina pasneket, del ir ne kaip jauciuosi. Tiesiog nerandu budu kaip pati galeciau save nuraminti tokiu atveju. Atrodo taip nesiseka gyvenime, toks jis sudinas, kad norisi pradingti.
Laba diena,atsiprašome, kad nevisada galime atsakyti tą pačią dieną - atostogų metas.Suprantu,...

(nebalsuota)  10-17-2007    Skaityta: 1384   



2008©Violeta Gudaitė