Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Bendravimo problemos

Sveiki esu 19 metų vaikinas ir turiu bendravimo problemų. Labai mažai kalbu su žmonėmis, nebent jei manęs paklausia - tada atsakau nesijaudindamas, bet ir trumpai. Pats ką nors pasakyti dažniausiai nedrystu, ar dar dažniau nesugalvoju ką sakyti, man atrodo, kad jei sakyti tai tik ką nors rimto. Bet šiaip patinka klausytis draugų nerimtų kalbų, pagalvoju, kad norėčiau ir aš įsiterpti, bet tiesiog nesigauna. Ne vienas man yra pasakęs, kad nematė tokio tylaus žmogaus kaip aš, kad nebūčiau toks nekalbus, daugiau kalbėčiau. Laisvai bendrauti galiu, bet tik su mama ir seserim. Na dėl to, kad tapau toks nekalbus, manau galėjo prisidėti mano tėtis, maždaug iki 13 metų neturėjau bendravimo problemų, bet vėliau pradėjau mažiau mokintis, draugavau su draugais kurie tėvams nepatiko ir tėvas supyko ant manęs, pradėjo jausti nepykantą. Vieną kartą žiūrėjau su juo televizorių ir nepamenu ką pasakiau, bet jam nepatiko ir pasakė su panieka, kad "nekalbėčiau nesamonių, geriau išvis patylėčiau", nieko jam neatsakiau tylėjau. Kitą kartą vėl šalia jo sėdėdajau ir gal iš baimės truputi krusteldavo galva ir jis vėl piktai pasakė - "nekrutėk čia į visas puses" nuo tada jau ir nebenorėjau su juo kartu žiūrėti televizoriaus, kad vėl to nepasakytų. Tarp mūsų buvo kurį laiką vien tyla, bet lyg viską pamiršes jis sumanė susitaikyti, nebejautė paniekos man, pradėjo kalbėtis su manimi, jau nebetaip bijojau jo, pats kalbėjau, nors ir mažai, jis sakė, kad netylėčiau, daugiau kalbėčiau. Nebebijau ir nepykstu ant jo, bet vistiek jaučiuosi truputi nejaukiai žiūrint tv su juo, kai pagalvoju. Na nežinau, kodėl bet nuo tada iki šiol mažai kalbu ir su draugais, ar kitais pažystamais, taip pat ir su nepažystamais, nors, kad ir kiek jie sakytu, kad būčiau drąsesnis, daugiau pats ką nors pasakyčiau. Nedrysčiau kalbėtis ir su psichologu, kad ir telefonu.
Labas,

Iš tavo laiško supratau, kad radai savo nedrąsumo priežastį tėvo elgesyje su tavimi. Sunku, kai skaudina artimi žmonės. Nors rašai, kad nebebijai tėvo ir nebepyksti ant jo, savo nedrąsumą ir nekalbumą sieji būtent su juo.
Minėjai, kad būni su draugais, klausaisi jų kalbų, tik nedrįsti įsiterpti į jų pokalbius. Iš tavo laiško supratau, kad draugai drąsina tave kalbėti, bendrauti, išsakyti savo nuomonę. Kaip manai, kas baisiausio gali nutikti, jei įsiterptum į jų pokalbį?
Problemos įvardinimas – tai pirmas žingsnis link jos sprendimo. Rašai, kad nedrįstum kreiptis į psichologą. Gal tau būtų priimtinas pokalbis su savanoriu, tavo bendraamžiu (gali paskambinti į Jaunimo liniją 8 800 28888)?
Taip pat minėjai, kad laisvai gali bendrauti su mama ir seserim. Gal jos gali tave išklausyti, padėti rasti tau tinkamą sprendimą, palaikyti tave tavo sprendime?
Yra galimybių padėti tau išmokti laisviau bendrauti, tik ryžkis priimti pagalbą.
Sėkmės!

Psichologė konsultantė




2008©Violeta Gudaitė