Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Psichologinės krizės

Laba diena. Gyvenu nedideliame mieste, tad nera galimybiu pasikonsultuoti su psihologu taip, kad nesužinotų tėvai.Mama dirba tokį drabą, kad tai sužinoti būtų vieni juokai. Turiu seserį kuriai yra 23 metai, Ji serga bulimija bei depresija. Dėl jos ligos kaltinu ir save, nes mes nesame labai artimos, nors šeip sutariame gerai. ji gydesi klinikoje, tamkart padėjo, bet dabar regis viskas grįžta į senas vėžias. Bandžiau padėti atsistoti ant kojų, bet manau man nekaip sekėsi, nes rezultatų praktiškai nesimato. Ankščiau ji gyveno vilniuje, dirbo ir mokėsi vienu metu, tikriausiai trūko tėvų supratimo bei laisvės rinktis, bet aš gyvenu taippat, tik dar labiau supančiota, bet nesergu. tad nežinau nuo ko jai tai... Radau su kuo gyventi kad nesijaustų vieniša, nes ji draugų beveik neturi... norėčiau paklausti kaip man susitaikyti su mintimi kad ji serga ir kad aš nesugebu padėti, nors visi "lendame ten kur tamsu ir šilta", bet niekas neduoda taip laukiamu rezultatų. gyvenu nuolatiniame strese 8 mėnesius vis laukdama kada išgirsiu kad jai vėl pablogėjo. bandau nusiraminti, bet esu liūdna ir užsidariusi savyje, net draugai ėmė sakyti kad esu labai pasikeitusi, kad niekada nejuokauju, retai šypsausi ir pan. labai pergyvenu dėl sesers. sutikčiau numirti kad jai būtų viskas gerai... kaip jai padėti? nesu linkusi atvirai šnekėtis apie problemas... o dabar ji susirado drauga musulmoną, svarsto galimybe išvykti gyventi su juo, tada manau jai dar pablogės kai išviso neturės su kuo bendrauti,jo šeima tam nepritaria, mano taippat. Jaučiuosi kaip plešiama į dvi dalis. šiemet manes laikia abitūros egzaminai, bijau kad mano smegenys visai suskistės, nes jau dabar nuo nervų vaidenasi dvasios naktimis, neramiai miegu nes pastoviai esu isitempusi. dažnai viska pamirštu. su mama nebešneku apie tai kas mane slegia, jai taippat labai sunku, su tėčiu nesame artimi, nors jis labai geras man ir seseriai. karta kai del sesers apsiverkiau prie tėvų mama prašė to nedaryti daugiau, nes jai kainuoja labai daug nervų sesuo, o aš dar su savo ašaromis ją labiau skaudinu... gal galite patarti kaip nusiraminti? beje jei susidarėte įspūdį kad mano tėvai kokie asocialūs kaimietukai, tai netiesa. jie išsilavinę protingi dirbantys žmonės.
Laba diena,

Iš Jūsų laiško supratau, kad pergyvenate dėl sesers problemų vos ne labiau už ją pačią (o gal taip ir yra?). Ir, kaip supratau, būdama jauniausia šeimoje, prisiimate sau atsakomybę už visus šeimos narių rūpesčius ir net pasiryžusi numirti, kad tik seseriai viskas būtų gerai.
Suprantu, kad sunku yra gyventi su sergančiu artimu žmogumi nuolat laukiant sesers sveikatos pablogėjimo, bet negalima pamiršti ir apie save. Jūs jau pastebėjote, kad dažnai būnate liūdna ir užsidarėte savyje, neramiai miegate, esate įsitempusi. Jau dabar, nors dar neprasidėjo mokslo metai, nerimaujate dėl laukiančių abitūros egzaminų.
Manau, jau laikas pasirūpinti savimi. Panašu, kad šeima per daug susirūpinusi Jūsų seserimi, kad pastebėtų Jūsų problemas ir padėtų. Ieškokite pagalbos už šeimos ribų.
Kas atsitiks, jei tėvai sužinos, kad Jūs kreipėtės į psichologą? Gal jie pagalvos, kad Jūs išgyvenate dėl sesers ligos? Gal pripažins, kad sesers liga – tai visos šeimos bėda? Supras, kad dėl to normalu yra pergyventi ir nerimauti, o kai nerimas pasidaro nebepakeliamas – ieškoti sau pagalbos?

Psichologė-konsultantė




2008©Violeta Gudaitė