Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Psichologinės krizės

Niekda gyvenime nepagalvodavau, jog galesiu bendrauti su gerokai vyresniu uz save vyru. Mano draugas vyresnis už mane 19 m. Jam 45, na o man 26 m. Jo dukra is pirmosios santuokos mano bendraamze. Ko gero siandienineje visuomeneje tokios poros jau nieko nestebina. Kad ir kaip keista butu, bet si draugyste ne is isskaiciavimo, tiesiog gera buti kartu, bendrauti, dalytis savu gyvenimu akimirkomis, kartu leisti laisvalaikį, pramogauti...Tai labai zavi, o kartu ir labai gasdina. Stai ir pastarosiomis dienomis tarsi stebiu viską is salies. Tikriausiai kyla klausimas - kodel? Baisu, ka pagalvotu tevai sužinoję apie sia draugyste, ko gero mama su tuo susitaikytu, tačiau tetis..kažin. Baisu dėl amziaus skirtumo, bet kai pagalvoji, svarbiausia, kad butu abipusis supratimas, interesai ir kt. dalykai, tikri jausmai, tada ko gero niekas nera baisu. Nezinau, kaip tektu juos supazindinti, jei is tiesu nusprescuiau susieti su juo savo ateiti,. Kazkada anksciau tecio paklausiau nuomones apie tokias poras, bet jis teatsake, jog geriau, kad to nebutu. nenoriu skaudinti savo tevu, versti juos nerimauti, taciau noriu gyventi savo gyvenima ir patiks jiems ar tai ne..Dabar - apsisprendimo laikotarpis mano draugui. Ar jis grizta pas moteri su kuria turi sunu - ii pareigos, ar lieka gyventi savojo gyvenimo (galbut kartu su manimi). Neslepsiu sakydama, jog kol kas negaliu sau leisti jo isimylėti, myleti, nes baisu, kad ir vel liksiu iskaudinta ir nuvilta). Karta jau bandziau nutraukti musus santykius, bet nepavyko, gyvenimas mane grazino atgal... Stai ir siomis savaitemis laikausi atstumo, nors jis praso is anksto nelaidoti musu santykiu...Zinau, kad jei tikrai nuspresiu viska baigti taip ir bus, ar busiu laiminga..sunku atsakyti...Noriu brandaus rysio tarp dvieju zmoniu, o ne kazkokio juokingo draugystės zaidimo. Tikrai zinau, kad jei jis nuspres grizti auginti vaiko, niekda nenoresiu su juo bendrauti ir ne todel, kad esu egoiste, tiesiog seima - sventas dalykas. Nenoriu tuomet dar labiau skaudinti saves, kad...kas butu jei ne butu. Gal ir keisti atrodys sitie pamastymai, taciau man tikrai nera lengva, gal ir atrodys, kad nera nieko, kad nera jausmo,bet viduje labai labai sunku. Patarkit kaip susidoroti su visais tais dalykais? Iš anksto dėkoju.
Labas,

Iš Tavo laiško supratau, kad drąsini pati save ryžtingai išsiaiškinti su draugu dėl santykių ateities. Judviejų ryšys Tau pačiai kelia abejones- pavadinai “juokingu draugystės žaidimu”. Jauti baimę dėl amžiaus skirtumo, nerimauji dėl tėvų, neesi tikra savo jausmais jam, abejoji ką Tu reiški savo draugui, nes iki šiol nežinai ar draugui gyvenant savo gyvenimą, bus vietos jame ir Tau. Panašu, kad kartą jau buvai apsisprendusi, jog su šiuo žmogumu Tau trūksta brandaus ryšio, abipusio supratimo, nematei bendros ateities. Rašai, jog gyvenimas gražino Tave atgal, o gal tiksliau Tu gražinai save ten, iš kur šiuo metu vėl bandai ištrūkti? Juk už sprendimus esame atsakingi tik mes patys. Išsigandai, kad šįkart vėl gali nepavykti išsivaduoti iš santykių, kurie Tau atrodo nepilnaverčiai. Taip, išsiskyrimas tam tikrą laiką suteikia kančios. Kartais tenka tai išgyventi, kad galėtume vėl kurti naujus santykius. Nežinau ką Tu pasirinksi - tęsti santykius, kurie Tau senai kelia abejones, laukti ir stebėti kuo judviejų ryšys baigsis, laikytis atokiai ir leisti viską nuspręsti draugui, ar pati imsies atsakomybės už save ir savo pasirinkimą. Bet kokiu atveju, stiprybės Tau apmąstymuose ir ryžtingumo pasirinkimuose.

Psichologė konsultantė




2008©Violeta Gudaitė