Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Psichologinės krizės

Nezinau, kas skaitys sita laiska, bet noriu paprasyti, kad padetumete man suprasti save, nes jauciu, kad viena nesugebu to padaryti. Zinau, kad zmones turi ir didesniu bedu, bet man reikia patarimo is salies. Kuo toliau, tuo labiau mane gyvenimas vercia susiguzti, nors man greit bus 26....Praejusiais metais baigiau mokslus, pusmeti padirbejau nelabai artima sirdziai darba, paskui menesi tas, kuris patiko, bet uz ji mazai mokejo, taciau palikti ji teko del sveikatos problemu. Pastaraji, jau koki gera pusmeti jauciu, kad nebetenku noro bendrauti su niekuo, nei su seima, nei su draugais, juo labiau su vyriskos lyties atstovais.....Kai grizdavau pas tevus, net nezinau ka jiems pasakyti, ka apie save papasakoti. Grizdavau, bet manes su jais NEBUDAVO ir dabar NERA. Ypatingai nesiseka bendrauti su mama, niekaip negaliu atsikratyti vaikystes nuoskaudu, bandau jai atleisti...atrodo, jog viena diena jau gerai – atleidau, bet ateina kita ir man atrodo, kad as jos nekenciu, negaliu paaiskinti kodel, tai ji ne ta daro, tai ne taip pasake, manes nesupranta, kartais man buna geda, kad ji tokia paprasta, be ypatingu mokslu...nors zinau, kad ji del manes nerimauja, myli. Bet nuo vaikystes as jos bijau. Bijau, kad ir dabar, jei ko nors nepadarau ji barsis, vel kritikuos...nenoriu su ja gincytis ar skaudinti, nekenciu kai barasi, pykstasi... Vaikysteje nuo jos gaudavau lupti galbut tai vercia mane jos nekesti, ji niekaip negaledavo suprasti, kaip as galiu nesuprasti matematikos, fizikos; net ir dabar ji mano, jog vaikai turi paklusti tevu nuomonei. Man tokiais atvejais norisi begti nuo visko ir kuo toliau. Net jai mudvi ir kalbames kuri laika ramiai, dauguma pokalbiu vis tiek prieina konflikta, kuris baigiasi mano asaromis ir mamos pasakymu „keisk charakteri“. Net ir dabar kai is mano nuotaikos nusprendzia, jog as su kazkuo issiskyriau, dazniausiai kaltina mane, ir priduria, jog jei su visais miegosi, tai tikrai gero vyro nesusirasi. Bet as ir ne miegu su kuo papuola...As zinau, kokia esu, bet ji niekaip negali suprasti, kad mano vidinis pasaulis, ko gero gerokai skiriasi nuo tu vaikinu, mano paziuros, vertybes.. Mano nei vieni artimi santykiai su vaikinais iki siol nesusikloste. Ko gero teisingiausia ir atviriausiai reiketu pripazinti – as nebemoku myleti. Noriu, bet nebegaliu. Nebegaliu prisiversti nei apkabinti ,nei buciuoti, o juo labiau kazko daugiau.... Jauciuosi kaip ikista i kuba, kur nera nei duru, nei langu ir is kurio net sukaupusi paskutines jegas negaliu islisti. Dabar net nebebijau pasakyti – nekenciu vyru, o dar labiau saves....kad tikėti tuo, kad vis dėlto pasaulyje egzistuoja MEILE. TIKRA. Pirmasis mano draugas buvo alkoholikas, jis mane isprievartavo per mano gimtadieni. Nors man tadien sukako 22, bet nesijauciau tam pasirengusi, tiesiog buvau per silpna jam pasipriesinti....Nekenciu jo iki siol. Ir saves, kad negalejau pasipriesinti. uvo zmogus, kuris man pasake: Nieko tokio, juk kiekviena mergina pirma karta isgyvena, tai, kai tai atsitinka pirma karta. Bet tomis dienomis as gremziau savo kuna, tryniau, kad nuplauciau viska, visus prisilietimus, viska..... Kiek veliau buvo tokiu pasakymu is kitu: „Tu nemoki gražiai elgtis“, „Baik maivytis“, „Nesi švelni“, „Aš nekenčiu Tavęs“, „Tu stora“, „Tu šalta kaip ledas“, „Tu nieko nesupranti apie gyvenimą“, „Aš negaliu Tavęs mylėti“, „Tu ne tas žmogus“, „Tu verta geresnio žmogaus šalia“, „Aš negaliu Tavęs mylėti, taip kaip Tu nori“ ir pan. Man kazkaip „pasisekdavo“ sutikti tokius vyriskius, kurie buvo visiskai be atsakomybes pries kita zmogu, o as vis dar vyliausi, kad buna nuosirdus santykiai tarp dvieju zmoniu. Stengiausi tik draugauti, bet anksciau ar veliau santykiai visada priartedavo prie lovos. Nei su vienu nesijauciau saugi, nei vienam is tiesu as nerupejau, tai galiu suprasti tik dabar. Naudojosi tik mano tikejimu, nuosirdumu, naudojosi mano isore, galbut zavejosi vidumi, as nezinau...Iki dabar nekenciu savo kuno, nejauciu jokio malonumo, po pastaruju paskutiniu santykiu, kai mano draugas pasake, jog manes „nejaucia“ mane net pykinti imdavo pagalvojus apie mylejimasi, man tarsi visa papilve sutraukia.... Negi vien tik lova jungia zmones? Juk sako, jog brandziame rysyje egzistuoja kuno ir sielos vienove. bet baigiu isitikinti, jog pasaulis baigiasi lova. Nors labai noriu tureti savo seima, bet ko gero nesugebesiu iveikti saves, dabar man kuo toliau tuo labiau sunku pasitiketi, tiketi kazkieno nuosirdumu. Noriu tureti seima, bet ar kada nors rysiuosi teketi, dabar tuo tikrai abejoju.... Dabar esu bedarbe, grizau pas tevus...bent kol rasiu nauja darba....Daznai pagalvoju, ko gi vertas mano gyvenimas? Kas as esu? Neturiu nei prestizines specialybes, nei itakingu draugu...viska gyvenime pasiekiau pati, bet dabar jauciuosi pavargusi kovoti....mano sieloj toks chaosas, jog jau ne karta pagalvojau, kad geriau butu jei manes is viso nebutu. Nenoriu eiti pas specialistus pagalbos, nenoriu, kad mane kas nors matytu verkiancia, nusiminusia, nenoriu rodyti savo silpnumo. Kartasi man atrodo, kad esu baiksciojanti beda, kuriai amzinai niekas nesiseka. Net draugai stebisi „na, stai tau ir vel nepasiseke su tuo vaikinu...“... Padekite man.
Laba diena,

Apie kokį silpnumą kalbate? Rašote, ir dalinaties tuo, apie ką taip sunku kalbėti. Ar tai silpno žmogaus požymis?
Galiu tik įsivaizduoti, ką išgyvenote ir tebeišgyvenate. Patirta prievarta nepraėjo be pėdsakų: jaučiate nesaugumą, neapykantą sau ir savo kūnui, nusivylimą, bejėgiškumą, patyriate sunkumus seksualiniame gyvenime. Jūsų savijauta – tai atsakas į prievartą. Kad ši savijauta pasikeistų, Jums reikia specialistų pagalbos. Nuoširdžiai pripažinote, kad vienai darosi sunku. Suprantu, kad nenorite, jog kažkas matytų Jus verkiančią. Iš kitos pusės, kas tame blogo? Dažnas išgyvename laikotarpį, kai reikia kitų paramos. Stiprūs tai pripažįsta ir priima pagalbą. Rašote, jog toliau gyventi susigūžusiai ir vienai ištverti sielos chaosą darosi nepakeliama. Pasirūpinkite savimi - kreipkitės pagalbos į psichologą. Vėliau bus laiko pagalvoti ir apie santykius su mama, apie darbus ir vaikinus. Dabar svarbiausia - Jūs ir Jūsų savijauta.
Girdžiu jūsų labai didelį norą sustiprėti, viltį, kad viskas susitvarkys. Esate stiprus žmogus, viską gyvenime pasiekėt pati, dabar atėjo laikas priimti pagalbą, pasirūpinti savimi, sustiprėti, kad galėtumėte toliau eiti į priekį.
Stiprybės Jums!

Psichologė konsultantė



2008©Violeta Gudaitė