Sveiki, esu susirupinusi mano psichine, dvasine busena. tai tesiais jau trecia savite, nors jauciu kiek palengvejima. pries tris savaites mano gyvenimas o labiau gyvenimo supratimas, jo matymas apsiverte aukstyn kojomis. pasidariau labai jautri, impulsyvi, verksminga, sirdies permusimai, panikos, nerimo priepuoliai, itarumas, nepasitikejimas, abejojimas viskuom, kas aplink mane vyksta, kas supa, su kuom bendrauju. visa man rodesi nerealu. tas relybes jausmo praradimas mane labai isgazdino. bijau, kad neisproteciau. trys metai kaip negyvenu lietuvoje. esu toli nuo visu artimuju. juos matau du kartus metuose: vasara ir ziema. artimu draugu cia neturiu. mano gyvenimas apsiriboja tik darbu ir namais. beje teko patirti dvi skaudzias vagyste, itempti ir stresiniai santykiai su (buvusiu) vaikinu,kurie tesesi tris metus ir kuris galu gale mane paliko taip pat skaudziomis aplinkybemis (kaip priverte pakeisti gyvenama vieta _ miesta_ o kai persikeliau, manes nebenorejo matyti ir man nei kuom nepadejo atsidurus ant gatves. po issiskyrimo gyvenau tik darbu, cia praleisdama 10val. ir man kyla klausimas ar tai normali reakcija i patirtus sunkumus ir isgyvenimus ar tikrai vertetu susirupinti mano psichine sveikata, nes sergu? dekoju jums uz isklausyma.

Spausdinti