Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Psichologinės krizės

Laba diena. Noriu paprasyti patarimo. Esu 25 metu amziaus. Turiu stipraus laipsnio depresija. Sia diagnoze zinoma nustaciau ne as pats, o "Psichikos sveikatos centre". Pries 1.5 menesio as issikryriau su savo drauge. Draugavome 2.5 metu, o pazystami kal kokius 4 metus. Mes kartu studijavome, buvome toje pacioje grupeje. Kai pradejome draugauti daug kas mums sake, kad mums nieko neiseis, nes mes pernelyg skirtyngi zmones. Na bet laikas bego, o mes vis dar buvome drauge. Mazdaug po 1.5 metu po draugystes mano grauge isvaziavo i uzsieni 3 menesiams atlikti praktika. As likau Lietuvoje. Per tuos menesius supratau, kad myliu labai savanaudi ir salta zmogu. As jau rasydavau labai jausmyngus laiskus ir sms, o jos laiskai man buvo labai reti ir visiskai bejausmiai. Negalejau suprast kaip galima rasyt tik karta per 1.5-2 savaites, kai turi kompiuteri su internetu kambaryje kuriame gyveni. Mes susipykome del to. As net nenorejau atvykti i oro uosta jos pasitikt, bet atvykau. O ji tik labai supyko, kad as buvau be geliu. Po tos vasaros as pamaciau, kad tikroji Ruta (toks mano buvusios drauges vardas) is Suomijos taip ir nesugrizo. Grizo kazkoks kitas zmogus. Jai grizus santykiuose kilo krize. As jos klausiau ar ji mane myli ir ar nori buti drauge. Ji pasake, kad nezino ar myli, ji dvejoja, bet tikrai nenori manes prarast ir norinti viska sutvarkyt. Tada mes nusprendem pabandyti viska sutvarkyt. Po kokiu 3-4 menesiu viskas stojo i savas vezes. Mes vel buvom laimyngi. Bet viena diena ji pasake, kad isvaziuoja mokytis i Ispanija 9.5 menesio. Ir ji man dar pasake, kad vaziuos su manim ar be manes. Zinodamas ka dave praeita vasara as zinojau kad tie 9.5 menesio musu santykiams bus mirties nuosprendis. As sutikau vaziuot su ja. Sunkiai naktinis dirbau 6 menesius, kad uzsidirbt pinigu bilietams ir pradziai. Gyvenau tik ja ir viltimi apie nauja pradzia Ispanijoje. Nuskridome ten sia vasara rugpjucio 18 d. Jau pirma diena Ispanijojew pajutau, kad toki dalyka padarai del zmogaus kuris to nevertas. Jos elgesys buvo egoistiskas ir saltas. Palaipsniuj as praradau vilti ir po savaites as pasiuliau viska uzbaigt. Tai sakydamas as tikejausi, kad dabar ji stenksis sutvarkyt santykius, nes as jau pavargau viska visada tvarkyti vienas. Bet gavau tik nebylu jos sutikima, peciu gusciojima ir asaras. Savaite laiko gyvenome atskirai. Man buvo sunki depresija. As Ruta tiesiog dievinau (ir tebedievinu). Negalejau be jos gyventi. O pasneketi neturejau su kuom, nes ispaniskai beveik nemiokejau o angliskai ispanijoje beveik niekas nekalbejo. Bute kuriame gyveneu nebuvo nei televizoriaus nei radijo. Tik mspengianti tyla, skausmas ir vienatve. Po dar 2 savaiciu netycia budamas bare maciau kaip Ruta soka, glamonejasi ir aistringai buciuojasi su kitu. Ta akimirka as miriau. Paskui ji man pasake, kad ji su juo pradejo susitikinet po savaites mums issiskyrus, o jau po 2 savaiciu praejus nuo issiskyrimo jie jau buvo daugiau nei draugai. Tai buvo kazkoks vokietis studentas, kaip ir mes. As negaliu patiket ir man iki siol netelpa galvoje kaip ji galejo taip padaryt. Tik pries nepilnas 3 savaites mes su ja aistringai mylejomes. Ji i akis man ziurejo ir sake, kad mane myli, o dabar ji jau miega su kitu. As klausiau jos ar ji mane mylinti. Ji man sake, kad mane myli, bet mes neturime bendros ateities, nes esam pernelyg skirtyngi ir niekada nebusim kartu laimyngi. O tas vokietis tai "garantas" kad mes vel nebusime kartu. Ji zinojo, kad as pamates ja su kitu jos nebenoreciau susigrazint, o ir jai paciai reikejo kazko kas ja laikytu toliau nuo manes. Nezianu ar tai tiesa, bet ji man taip pasake. Ta nakti kai as pamaciau ja su kitu, nusprendziau grizti i Lietuva. Po 4 dienu jau buvau Lietuvoj. Viskas labai sudetinga ir painu. Bet istorijos esme tokia. Dabar kodel as rasau? As niekaip negaliu suprast kaip ji galejo susirasti kita. Man tai netelpa galvoje. Jauciuosi isduotas. Ji man buvo visas mano gyvenimas. As ja iki siol dievinu ir myliu. As nezinau kaip ta meile is saves iskrakstyt. Suprantu, kad tai galesiu padaryt kai jai atleisiu uz tai kas ivyko Ispanijoje. Atleisti uz tai kad ji nemyledama manes leido man vaziuot paskui ja. Reikejo jai viska baigti dar Lietuvoje. Man ji tik atsake, kad ji kartais jausdavo, kad mane labai myli ir kad visada blaskesi tart saves. Viena diena ji mane dievina, o kita manes nekencia. Negaliu jai atleist. Kaip tai padaryt. Is pradziu galvojau, kad man padetu jeigu su ja pasnekeciau, bet ji man tik atkirsddavo, kad tai mano problema, kad as negaliu "gydytis" taip kaip ji, kad negaliu susirast kitos merginos ar pan. Ji man atsakydavo, kad viska jau beveik pamirso ir jau gyvena nauja gyvenima be manes. Taip pat ji man pasake, kad nenorinti taip kanors mylet kaip as ja myliu. O as ja myliu labiau nei save, ji man viskas. Gaila kad taip gavosi. As suprantu gyvenimas tesiasi. Bet atminties vaizdiniai mane tiesiog persekioja, Beveik visa diena galvoju apie ja, o naktimis ja sapnuoju. Sapnuoju, kad mes mylimes, akd braukiu delnu per jos skruosta ir pan. Kaip man is to gyvenimo tik ja issivaduot. Niekaip negaliu grizti i savaji "As". Save suvokiu tik kaip mylinti zmogu, ji man buvo viskas. Ji buvo asis apie kuria sukosi mano pasaulis, o meile jai si pasauli verte suktis. Tik nepagalvokite, kad as savo meile jai tiesiog grusdavau ar ja varzydavau. Ji visada buvo laisva kaip paukstis, niekada nelaikiau jos narvelyje. Padekit man patarimu. As zianau, kad padeti galiu tik as pats sau. Man reikia tik teisingo kelio, nes kolkas jo nezinau. As einu pas psichologa, bet man idomi ir kitokia nuomone. Jeigu turesite kokiu klausimu butinai parasykite man. Is anksto labai aciu.
Labas,

Iš Jūsų laiško supratau, kad šiuo metu išgyvenate sunkų laikotarpį – išsiskyrimą su mylimu žmogumi. Netektis mums būna tuo skaudesnė, kuo svarbesnis buvo žmogus, su kuriuo nutrūko santykiai. Jūs ne kartą savo laiške minėjote, kiek daug Jums reiškė Rūta. Kad ir kaip dabar būtų sunku – neįmanoma „peršokti“ šio skaudaus laikotarpio, jį reikia išgyventi – išjausti visa tai, kas su Jumis vyksta dabar, leisti sau jausti visus šiuos skaudžius jausmus, kurie apima Jus, iškalbėti juos. Labai gerai, kad ieškote sau pagalbos, kad lankotės pas psichologą, parašėte mums. Jūs ir pats puikiai suprantate, koks svarbus kiekvienas bandymas padėti sau pasidalinant savo skausmu. Manau, kad Jums labai svarbu šiuo metu turėti, su kuo galima būtų pasikalbėti tada, kai jausmai Jus „perpildo“. Jūs galite paskambinti į „Vilties liniją“ 8 800 60700 (pokalbiai nemokami), tarnyba dirba kasdien nuo 10 val. ryto iki kito ryto 6 val. Išgyventi išsiskyrimą su mylimu žmogumi nelengva. Reikės nemažai laiko ir jėgų, kad išsivaduotum nuo kentėjimo, bejėgiškumo jausmo ir atsigautum. Tai nelengva, tačiau šį laikotarpį reikia tiesiog išgyventi. Skaudūs dalykai su laiku nustoja būti tokie skausmingi, o išgyventas patyrimas ateityje netgi suteikia brandumo.
Linkiu Jums stiprybės.

Psichologė konsultantė



2008©Violeta Gudaitė