Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Psichologinės krizės

Labadiena, noreciau isgirsti psichologo patarima. Mano situacija tokia. Draugavom su vaikinu 6 m, kai pradejom draugaut man buvo 16m, o jam suejo 18m. Sutarem atrodo neblogai, niekad nesipykdavom del ko nors rimto, jeigu ir pykdavomes tai del to, kad man trukdavo jo demesio. Jis niekad nesistenge del musu santykiu, kai snekedavom apie vestuves, ar bendra ateiti, jis vis sakydavo kitais, kitais metais, nes dabar trukdo mokslai ar dar ka sugalvodavo. Kai pradejom draugaut, ir praejus porai metu buvo daug tokiu akimirku, kai norejau su juo skirtis, bet jis vis manes nepaleisdavo. Po 4 m musu darugystes, as isvaziavau padirbet i uzsieni, as jam daznai skambindavau, daznai susirasydavom sms. Jis noredamas, kad as greiciau gryzciau, bent dabar taip manau, sake man , kad nori su manim praleisti visa gyvenima, kad as jam pati brangiausia, kad as jo isriktoji. O kai sugryzau viskas gryzo, i savas vietas, ir vel sakydavo, kad tuoksimes kitais metais. Begant laikui as pradejau keistis, man mano principai jau budavo nesvarbu, ir as eidavau pas ji taikytis, mes tarsi apsikeitem vietom. Su jo seima sutarem neblogai, taciau jie visad metydavo replikas, kad mes ju negasdintume, ir apie jokias vestuves negalvotume, nors jis sakydavo, kad jie taip sneka tik juokaudami. Man pabodo is jo girdet tuos atideliojimus, ir as tada pradejau ir sneketi, kaip ir juokaudama, kad mes tada ir tada skirsimes, kad vis vien kartu nebusim. Ziema as persikrausciau gyventi kitur, pries tai mes buvom kaimynai, tikejaus, kad tai paskatins ji apsispresti, nes reikes toliau vazineti, ir galbut mes pradesim pagaliau savo ateiti. Bet mes susitikinejom vis reciau, nors kai gyvenom salia susitikdavom kiekviena diena. Per visa musu draugyste jis man sakydavo, kad pas mane negrazios rankos, ar nosis netokia, ir t.t.susigalvodavo visko, kad per mazai dazaus, kad per stora. Bet juokingiausia, kad per tuos 6 m, as ir tapau tokia, kokios jis visad, kai sakydavo norejo. Bet jau dabar sake, kad jam reikia kitokios, kad jis klydo, nes is tikruju nori ne tokios, kaip visada mane. Kai jis pas mane atvaziuodavo,jau po gyvenamosios vietos pakeitimo, kai susitikdavom, as pradejau jausti, kad jis nuo manes atitoles, saltas, kad jo mintys kitur, ir jis su manim pradejo sneketi pakeltu tonu, nepagarbiai. Pries 4 m, jis man pasake, kad turi kita, kad nuo to laiko, kai as persikrausciau, jis susirasinejo su panom internetu, ir ieskojo drauges, ir dabar jau rado ta, kurios visa gyvenima ieskojo. Kai suzinojau negalejau patiketi, nes niekad nemaniau, kad jis galetu but man neistikimas. As visad maniau, kad nereikia vyro laikyti, jeigu jis nenori su tavim but, tai reik ji paleist. Ir as pasakiau jam, kad jis pasirinktu: arba mes tuokiames, arba skiriames. Jis pasake tuoktis tikrai ne, tuomet kita diena, as nuveziau jo daiktus, kurie buvo pas mane ir pasakem apie tai tevams. Jie zinoma sake neskubekit, bet as sakiau, kad jei nemyli, nepamilo per tuos metus, tai tikrai nemyles, o tuo labiau, kad suka i kaire. Po issiskyrimo savaite buvau rami, kazkaip net nesuvokiau situacijos, o paskui prasidejo asaros, bemieges naktys, ir maldavimai, kad sugryztu. O jis sake, kad atrado kazka tokio, bet kad ir man kazka jaucia, bet jis dar neapsisprendes, kad nori su ja padraugauti, ir po kokiu 3 men, pasakys su kuria nori buti, jis man sake, tu dar turi vilties. Zinoma laikui begant atrodo su issiskyrimu susitaikiau, bet vel ir vel suskausdavo sirdy,pries akis iskildavo atsiminimai, tuo labiau, kad per tuos 4 men, po issiskyrimo mes kartais susitikdavom, ar susirasydavom. Jis ir jo seima pradejo sneket, kad nereikejo man tada visko galutinai nutraukti, o dabar jau velu, nes jis ja stipriai issimylejes. Pats man sake, kad tai buvo tik didelis susizavejimas, kad jam nepatinka jos charakteris. As nors ir maciau, ir supratau, kad mes neturim bendros ateities, vis kazko tikejaus, nes jis suteike man vilti. Praeita savaite mes as jam parasiau sms, ir pasakiau, kad noriu susitikt. Mes susitikom, ir as pamaciau visai kitai zmogu, jis man atrode toks svetimas. Per ta laika nuo issiskyrimo as bandziau susitikinet su kitais, bet vis galvodavau apie ji, kad jis geresnis, ir negaledavau net pagalvot apie bucinius ar kazka su kitais,jie man atrode svetimi, o kai matydavo, kad pazintys krypsta link draugystes, juos palikdavau. Ir stai praeita savaite, kai susitikom, as jo paklausiau ar jam uzteko laiko, ar jis apsiprende. Jis pasake, kad jam labai sunku sneket, bet pasake, kad renkasi ja, kad apsisprende. Bet sake, ir tu man svarbi. As sakiau, as suteikiu tau sansa, pradedam viska is naujo, dar nevelu. O jis sake, tu pati kalta, kad tada galutinai nutraukei musu draugyste, atvazei daiktus. Jis sake, kad dabar jau velu, kad ja pazysta jo tevai, o ji jos, kad jie jau kartu miega, ir kad draugauja jau 4 men, tai kaip jis gali ja palikti ir iskaudint, nors as jam esu svelnesne ir meilesne, bet jis antra karta jau negaletu taip pasielgt ir isduoti paneles. Zinoma man bego asaros, bet kartu taip palengvejo ir as supratau, kad pries mane visai svertimas zmogus, ir ne tas, kuri as mylejau, jis netgi niekada toks nebuvo, as mylejau pati jausma, pacia meile, svajas, o netikra zmogu, ir nenorejau matyt tiesos. Man atsivere akys. Pasikeiciau telefona, nebenoriu nieko apie ji zinoti, bet problema ta, kad mes turim bendru draugu, ir greit bus susiejimas per kuri galetume susitikt, tai as net nezinau ar man ten eit ar ne, nes nenoriu jo matyt. Nenoriu begt nuo problemu, noriu jas isspresti, ir gyventi toliau, gal galit pasakyti ar elgiuosi teisingai, ar nebegu nuo problemos. Nes man siek tiek baisu, kad neuzeitu vel tos pacios kvailos mintys apie ji, nors suprantu, kad as jo niekad nemylejau, o mylejau savo svajones. Dekui uz pgalba ir patarimus.
Jūsų gyvenime permainos. Kokios jos bebūtų, tai - patyrimas. Žmogus tampi stipresnis, daugiau suprantantis, analitiškas. Aš nemanau, kad Jūs bėgate nuo problemų. Ryšius visuomet sunku nutraukti, sunku po to gyventi, nelengva ir kažką pradėti. Tai emocijos. Ilgainiui, kuomet išanalizuoji susiklosčiusią padėtį, įvertini ir įvardini tai kas buvo, savijauta pagerėja, žmogus įgauni rįžto gyventi toliau, toliau rašyti savo gyvenimo knygą. Žinoma prisiminimai lieka, tačiau gyvenimas anaiptol nestovi vietoje.
Sėkmės Jums!

Psichologė



2008©Violeta Gudaitė