Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Valgymo sutrikimai

Tai turbut ilgoka istorija... Viskas prasidejo iskart po to,kai prasirgusi anoreksija priaugau nemazai kilogramu. Ilgai to nepripazinau,bet tai turbut ir yra vienintele priezastis,kodel dabartine savo busena galiu vadinti depresija. Iskart priaugusi svorio netekau buvusio pasitikejimo savimi.Zlugde zmones,ju nuomones,bijojau ju.Visa vasara prasedejau namuose,tik syki isdrisau issimaudyti ezere. Netgi nuvaziavus prie juros nedrisau lipti i ja.Neapkenciau ir neapkenciu saves. Daznai pasizadu sau,kad ryt viskas keisis,bet nesikeicia...Tai dar labiau zlugdo.Negliu sustoti valgiusi,maistas man,kaip isganymas.Tuomet beveik nevalgydavau,dabar nebesustoju to daryti. Taigi atsirado rimtu "saves neapkentimo" problemu. Pastebejau,kad nebetekau entuziazmo. Kas diena atsikeliu sunki,uzsimiegojusi,neturiu nei jegu nei noro ka nors daryti. Kartais viskas atrodo nesvarbu,o kartais "muse virsta be galo dideliu drambliu". Is prigimties esu jautri (tuo kaltinu pagal, horoskopa, veziska savo prigimti),o dabar tapau "neuzkliudoma" ir "nelieciama". Gailiu savo mamos,visuose jos zodziuose izivaizduoju uzuominas apie savo storuma,pradedu isterikuoti,trankyti durimis. Jeigu anksciau buvau cholerisko budo ir visas mano inirsis ar liudesys issiiedavo reguliariai, tai dabar tapau melancholike,mazai kalbu, o liudesys issiverzia retai,bet tarsi vulkanas...Kliudo visus,ir tevus ir aplinkinius. Mokytoja man sake,kad as labiausiai is visu jos pazistamu zmoniu taip greitai pasikeiciau. Ir pati pastebiu daug...Zinot tikrai sunku laikyti sirdyje ta diena is dienos besikaupianti liudesi. Beje,pradejo kankinti ir nemiga,bent jau as taip manau. Vakarais nebegaliu uzmigti,rytais keltis...Naktimis galiu prasedeti iki 4 ryto,aisku kiek imanoma save tramdau ir leidziu sau ta malonuma tik per atostogas. Mama daznai sako,kad cia kazkoks iskrypimas,kaip galima sedeti nakti.Bet as tik tada gerai jauciuosi,man atrodo kad laikas sustoja,gatvese netriuksmauja zmones,visur tamsu,matosi begalinis juodas dangus. Kartais pagalvoju kad tik svajones vienintelis stimulas,kuris leidzia man gyventi,nes jau esu pagalvosi ir apie savizudybe,bet nerimtai,kaip dauguma turbut pagalvoja. Bet ir svajonese as esu tobula,grazi,liekna ir laiminga,zinot,kaip per tuos reklaminius klipus. Blogiausia,kad kartais uzeina toks jausmas...atrodo perplysi is skausmo. Viena toki syki mane guode mama, sake-vaikeli,zinai,viskas praeis. Bet nuo to as dar labiau isterikuoju ir verkiu,nes noriu,kad viskas praeitu DABAR,man nereikia veliau!!! O zinote,musu su mama sanktykiai itempti. Ji tobula,pedagoge,tikrai gera mama,kokios visiems linkesiu. Bet dazniausiai jos neapkenciu,ant jos saukiu,kai ji sako,kad viskas bus gerai isrekiu viska ka laikau sirdi. Kai pagalvoju,kad ir kietiems taip buna dar blogiau,nes zinau,kad taip atsitiko ir man....kad as silpna,as nevykele. Gal del to,kad tokiais jausmais nenoriu dar labiau skaudinti tevu ir uzsisklendziu,kai tik tai imanoma? Kartais,kaip ir siandien man atrodo jog noreciau pabegti,isnykti is sio miestelio (mazo,kur visi vienas kita pazista) pagyventi su kitokiais zmonemis....bet bijau,kad ten suvokciau,jog nesvarbu kur eini,visur rasi skausma....man jo jau pakanka ir cia,tik svajones apie laime kazkur toliau mane veda i prieki. O dar ir mokslai stabdo,be to man tik 15. Beje,nesuprantu kaip iki siol baigiu mokslus tik gerais ir l.gerais pazymiais....man del ju darosi baisu. Griztu namo ir bebesugebu mokytis,nebesugebu prisiversti,mintys blaskosi tai sen tai ten. Del to imu ju neapkesti. neapkenciu dar ir del to,kad jie mane stabdo,neleidzia atsipalaiduoti...persekioja,surisa. Net gi dabar rasydama jums si laiska blaskausi i visas puses. Daug kas sakydavo,kad esu gabi rasytoja. Tokie turbut ir buvau. Rasineliai visada pelnydavo 10 ir dargi budavo vezami i konkursus...patis au rasydavau grazias mintis....Dabar nebegaliu! pradejau pildyti dienorasti,o jis vsias juodas...Mintys tokios bukos ir netikros,dirbtines...net ir popieriui nebegaliu atsiskleisti. Rasineliai tapo pesimistiniai,mokytoja jau nekarta man tai prikiso. Visur esu kategoriska....elgiuosi priesingai nei kiti....Nebegaliu,padekite isportesiu.....Nekankina manes nei egzistencines problemos nei klausimai apie Dieva,kuriuo niekad netikejau,ir niekad nesupratau kaip kiti gali tiketi pasakomis..Gal toks mastymas taip pat veda i tokia busena? Kas man darosi??? O gal ne.......zinau,vistiek nepasakysite......veikiau KAIP TAI SUVALDYTI??? Net ir pati noreciau pas psichologa...bet bijau...savo miestelio psichologais nepasitikiu...Mano tevai gyvena vidutiniskai,pinigu visada uztenka ir saskaitoms ir ivairioms islaidoms ir pasitaupyti. Zinau,kad Vilniuje psichologo paslaugos brangios....nenoriu ju prasyti be to tektu vazineti.... Mokyklos psichologas netikes,tikrai negaleciau tiketi zmogumi kuris visiems sneka,apkalbineja.... Bijau dar ir del to,kad ne tik pati pradesiu save laikyti BEPROTE bet ir tevai taip ims ziureti....Bijau suprasti,kad nebegaliu saves suvaldyti....Bet baisiausia zinot kas? baisiausia kad neatskiriu,ar tikrai man reikia PAGALBOS!!!! PAdekit,pasakytik!!! Zinau,kad laiskas miglotas...ir netgi cia negalejau atskleisti mane persekiojancio skausmo......bet zinot,kai pakalbu su mama jinai sako,eik tu,viskas tau gerai,kita diena atsikeliu....hmm tikrai geriau....BET VISKAS VEL SUGRISTA! TAI KAIP YRA ISTIESU....? AR MAN REIKIA PADETI??????????????????????????????
Labas. Pirmiausia, noriu tau pasakyti, kad easi jautri išoriniams poveikiams, kūrybinga, ir gebanti pastebėti grožį ten , kur gal būt kitas praeitų pro šalį, asmenybė. Aš suprantu, kad galbūt šiuo momentu tau taip neatrodo, nes tu net aplinką renkiesi tokią, kuri atitiktų tavo tamsią, prislėgtą nuotaiką (rašei, jog mėgsti sėdėti naktį). Tu paaugliukė, o paaugliams yra būdingas egocentrizmas ir žiūrėjimas į viską pro padidinamąjį stiklą t.y.: viskas sukasi apie mane, man blogai, niekas manęs nesupranta, nes niekas, niekada, nieko panašaus nėra gyvenime patyręs.Ryšium su tuo pasaulis yra juodas, na gal su keliom properšom, bet jos minimalistinės. Visi suaugę yra nesupratingti stuobriai, turintys krūvą neigiamų bruožų, na, gal tik keli yra idealūs ir t.t.
Tiesa, tu rašai, jog turi viltį, kad rytoj viskas keisis. Galiu pasakyti, jog viltis - geras ir naudingas dalykas, su viltim, žmogus gali daug ką pasiekti, tačiau yra vienas bet : viltis taip ir gali likti kiekvieną rytą tik viltimi, jeigu jos nesieksi įgyvendinti. Galima verkšlenti visą gyvenimą ir jaustis nelaimingu. Patikėk manim, kiekvienas žmogus atras dėl ko paverkšlenti, ir kartais norisi tai daryti, nes būna, kad tiesiog pavargsti.Taip būna, tačiau po kurio laiko pagalvoji, jog mano gyvenime yra buvę ir gerų momentų, kuomet aš jaučiausi gerai, ir ką aš tada dariau kitaip negu dabar, kad jaučiausi gerai, kas kaltas, kad aš tada jaučiausi gerai, kas iš aplinkinių mane tuomet palaikė. Taigi, vienas iš problemų sprendimo būdų - daryti ką nors kitaip negu iki šiol. Pavyzdžiui: atsikėlus iš ryto anksčiau padaryti namiškiams kavos ir pasakyti jiems, kokie jie iš tiesų yra brangūs, aplankyti arba paskambinti seniai matytai draugei, dėl mitybos problemų kreiptis į gydytoją dietologą,nueiti pas psichologą ir t.t. Veiksmų planą sugalvok pati arba su psichologu ir leisk sau mėgautis stebėjimu, kaip iš pažiūros maži tavo darbai, keičia labai svarbius dalykus tavo gyvenime.

Sėkmės.
Su pagarba psichologė - konsultantė



2008©Violeta Gudaitė