Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Problemos šeimoje

laba diena, problema šeimoje - tiksliau su mama, ir blogiausia, kad nežinau kaip padėti. Mano tevams po 50 metu - tėtis niekada per daug nesirūpindavo namais, trankydavosi po balius ir baliukus. Mama jautri. Dabar namuose nebeįmanoma-ašaros ir isterijos kasdieną - nes ji nebegali jau taip rūpintis namais, tėtis nelabai padeda (aš gyvenu kitame mieste), plius mama įtarinėja, kad jis ten su kažkokia moterim iš darbo (jaunesne). Bet kaip jau sakiau, tėtis visada toks buvo-trali vali, paflirtuoti ir pan.Kalbejau su tėčiu - ir jis pareiškė, kad niekur pas jokią kitą moterį neis, kad mama čia perdeda ir paranoiškai jį persekioja, bet jis nežino ar nori su ja gyventi kai ji taip elgiasi. O mamai iš tiesų blogai-kai ištinka isterijos (nežinau kaip kitaip pavadinti) priepuolis šaukia, klykia, spiegia. Aš asmeniškai manau, kad abu tėvai kalti dėl tokių santykių (vienas galėtu labiau rūpintis namais, o kitas ne taip perdėtai ir paranoiškai reaguoti). bet yra kaip yra. Kalbame ir apie skyrybas kaip galimą išeitį, bet aš juk už juos negaliu nuspręsti! Mama iškart susinervuoja, kai tik pasakom garsiai tą žodį. Problema, tame, kad nežinau kaip jai padėti ir ištraukti iš tokios depresinės-isterinės būsenos.Kaip suprantu gražūs ir ramūs žodžiai čia nepadės, jau reikia rimtos pagalbos (nes jau visi kalti, kad niekas jai nepadeda, kad viską darom ne taip, kad užstoju tėvą (o aš juk niekeno pusėje!) ir t.t. ir pan., o dar prasideda grasinimai, kad nusižudys) - ką man su ja daryti? Geria kažkokius raminamuosius vaistus (gaila, nepamenu kokius), bet jie nelabai padeda. Ar čia galvoti apie kažkokią ligoninę ar surasti psichologą? nežinau ko griebtis, bet nenoriu kasdien klausytis verksmų ir isterijų telefonu, negaliu visko metusi važiuoti iš sostinės 130km., noriu kaip nors padėti, bet nežinau kaip. Ar galite mane nukreipti kurs nors kur galėčiau rasti rimtą pagalbą? Dėkui labai.
Laba diena,

Tėvų santykiai, be abejo, paliečia vaikus. Skirtingai reaguosime į juos būdami 3 ir 30 metų, bet vargu, ar liksime abejingi matydami, kaip artimi žmonės kenčia. Iš to, ką papasakojote, suprantu, kad norite padėti tėvams, kad Jums labai neramu dėl mamos, per sunku kasdien klausytis verksmų ir isterijų telefonu, sunku viską metus važiuoti pas tėvus, kalbėtis, gelbėti jų santuoką. Natūralu, kad tokioje situacijoje kyla daugybė jausmų – lyg ir jaučiate savotišką atsakomybę už tėvų santykius, nerimaujate, pykstate, panašu, kad kartais galite pasijusti bejėgė ką nors pakeisti ...
Manau, kad Jūs viena, kad ir labai norėdama ir stengdamasi, negalėsite pakeisti tėvų santykių. Labai svarbu, kad patys tėvai norėtų ir ieškotų pagalbos. Šiuo metu atrodo, kad mama pergyvena labiausiai - minėjote, kad ji net grasino nusižudyti - ir pagalbos reikia labiau jai. Bet nepamirškite, kad dviejų žmonių tarpusavio santykiai priklauso nuo abiejų pusių pastangų tuos santykius išsaugoti.
Aišku, Jūsų mama – suaugęs žmogus ir sprendimus ji priiminėja pati, bet pabandykite dar kartą su ja pasikalbėti apie pagalbos būtinumą bei galimybę, dar kartą paskatinkite ją kreiptis į psichologą. Taip pat labai svarbu, kad ir Jūs pati galėtumėte išsakyti tai, ką jaučiate. Tai galite padaryti paskambinusi psichologinės pagalbos telefonu „Vilties linija“ 8 800 60700 (veikia visą parą). Pasikalbėjus gal būt galėtumėte rasti daugiau sprendimų, išeičių. Pasiūlykite šią galimybę ir tėvams.

Psichologė konsultantė



2008©Violeta Gudaitė