Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Problemos šeimoje

Laba diena, esu studente, vis dar gyvenu su tevais. Is paziuros esame normali, nekonfliktiska seima.Taciau tetis, retkarciais isgeriantis verslininkas. Zmoniu akivaizdoje jis visuomet atrodo geras, paslaugus ir pan.Seimoje virsta tikru monstru, uzgaulioja motina, mane, zemina, grasina papjauti mus, neva mes jam gadiname gyvenima, eikvojame jo pinigus , esame jam nasta, nori kad as kuo greiciau dingciau is namu ir atsistociau ant savo koju(bet as dar studijuoju).Namuose tvyro beprotiska itampa, as ir mama geriame raminaciuosius, kitaip neimanoma istverti viso to. Neisivaizduoju kaip toliau gyventi, tevas niekada saves nepripazins ligoniu, o mes su motina kenciame. Mielu noru dingciau is namu, kad viso to nebematyciau ir nebegirdeciau, taciau ne viskas taip paprasta,be to gaila ir mama palikt. Patarkite, ka daryti.. aciu labai.
Laba diena,
Suprantamas Jūsų susirūpinimas susidariusia padėtimi šeimoje ir Jūsų pastangos iškęsti namuose tvyrančią įtampą. Tokioje situacijoje dažnai kyla įvairiausi jausmai – nerimas, baimė, pyktis, kaltė, nuoskauda, apima bejėgiškumas. O čia dar reikalinga skirti laiko ir pastangų kitiems darbams, Jūsų atveju – studijoms. Žmonės sudėtingose gyvenimo situacijose elgiasi įvairiai – mėgina prisitaikyti prie jos, iškęsti, kartais ignoruoja esamą padėtį arba tai, kas kelia įtampą. Stresui trunkant ilgesnį laiką, sušlubuoja sveikata, galima susirgti depresija. Rašote, kad mėginant iškęsti įtampą namuose, jau ėmėte vartoti raminančiuosius. Vaistai padeda ramiau reaguoti, tačiau dažnai žmonėms tokiu atveju kyla klausimas – kaip ilgai tai truks, kiek aš pajėgsiu ištverti, kiek laiko reikės gyventi su vaistų pagalba, ar tikrai padėtis pasikeis, jei aš taip reaguosiu ir toliau. Kartais žmonės mėgina keisti situaciją arba požiūrį į ją. Rašote – “dingčiau iš namų, … bet…” Ko gero reikėtų įvertinti ir tokią galimybę, tik reikėtų apgalvoti – kur apsistoti, iš ko gyventi, kiek laiko užtruktų būsto ir darbo paieškos, kas galėtų padėti, jeigu pasirinktumėte tokią išeitį, ką apie tokią išeitį galvoja mama (gal kartais ir jai pačiai kyla minčių apie tai, kad reikėtų išeiti iš namų, t.y jums abiems kartu). Tokiu atveju vertėtų pasitarti ir su juristu. Suprantama, kad studijuojančiam žmogui nėra lengva pasirūpinti savo materialiniu gerbūviu, tačiau dirbančių studentų, kurie bent jau minimaliai pajėgia savarankiškai patenkinti savo poreikius yra ne taip jau mažai. Kaip supratau iš Jūsų laiško, Jūs skaudžiai priimate tėvo kaltinimus, kad “esate jam našta”. Atrodo, iš tikrųjų jaučiatės dėl to kalta. Bet juk tėvai, gimdydami vaikus, dažniausiai supranta, kad juos reikės išlaikyti, kol vaikai patys pajėgs savimi pasirūpinti. Ar tikrai Jūsų tėtis pasijaustų laimingas, jei dabar mestumėte studijas arba jam niekada nebūtų reikėję Jumis rūpintis. Tėvai sutirština spalvas, nežinodami, kiek laiko užtruks rūpinimasis vaiku, kiek jiems tai kainuos (visomis prasmėmis) – dėl to patys jaučia nerimą, pasiduoda įtampai, jos neįvertina ir “išleidžia” netinkamais būdais. Tai, kaip elgiasi Jūsų tėvas, vadinama psichologiniu smurtu. O smurtas, deja, turi tokią savybę – plinta, jei yra nesustabdomas. Kartais žmogui, nesugebančiam suvaldyti savo įtampų, padeda atsipeikėti jo elgesio įvardinimas, išreikštas supratimas, kodėl jis taip elgiasi. Ko gero, Jūsų tėvui įtampa kyla ne tik galvojant apie tai, kad jis “jus išlaiko”, bet ir dėl jo paties darbo. O išgėrus atsipalaiduoja ne tik emocijos, bet dingsta ir supratimas, kaip jas reikėtų reikšti (t.y. “stabdžiai”). Gal jam padėtų pasiūlymas pailsėti nuo įtampų kokiame nors kurorte? Beje, dažname kurorte sėkmingai darbuojasi ir psichologai… Pagaliau, nerimą kelią jo grasinimai Jumis papjauti – reikėtų tinkamai įvertinti tokių grasinimų realumą. Deja, žinomi atvejai, kai šeimose įvyksta tragedijos. Tada dažnai po laiko galvojama, kaip būtų buvę galima išvengti šiurpių įvykių. Jei grėsmė reali, tada pirmiausia ir reikėtų galvoti apie tai, kur galima būtų pasitraukti, prisiglausti. Kaip jau minėjau, vertėtų pasitarti su juristu. Bet kokiu atveju – išeičių yra, tik racionaliai įvertinti padėtį (nors tai padaryti nėra lengva ) ir pasirinkti tinkamiausią išeitį galite tik Jūs pati. Tačiau pasinaudokite ir esama pagalba. Sėkmės.

Psichologė konsultantė



2008©Violeta Gudaitė