Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Problemos šeimoje

Laba diena .Nežinome kaip padėti mamai .Mūsų mamai 75m.Kai ji buvo 48m.ji susigo.Prasidėjo viskas nuo to ,kad pajuto skaudėjimą apatinėje pilvo dalyje .Padarius tyrimus buvo gydančio gydytojo diagnozuota ,kad šlapimo takų uždegimas .Pavartojus vaistus liga nepraėjo ir jai teko gultis į ligoninę.Kadangi visą savo gyvenimą ji begalo bijo visų valdiškų instancijų /kodėl ji negali paaiškinti/jai buvo stresas.Teko prikalbėti ir ji į ligoninę atsigulė.Padarius kažkokį tyrimą,ji nugirdo kaip seselė gydytojo paklausė,daktare ar tikrai?apie ką ten ėjo kalba tarp seselės ir gydytojo neaišku,bet mūsų mamai tai išgirsti užteko.Gydytojo ir sesutės pokalbį ji suprato šitaip:kad sesutė gydytojo klausia ar tikrai šį moteris serga vėžiu.Nors mano mama nėra isterikė ,skandalistė ,tada ji ligoninėje iškėlė tikrą skandalą .Verkė be perstojo ,reikalavo parodyti jos asmeninę ligos istorijos kortelę ir prašė išleisti numirti į namus .Taip vargome metus laiko ,mama ištisai verkė glostydama net savo buto sienas,jau nekalbant apie mus vaikus ir amžinąatilsį mūsų tėtį.Tėvas be galo mylėjo mamą ir turbūt nedaugelis yra vyrų,kurie tokių atveju ,nenuleistų rankų.Vežiojome mes ją po visą respubliką pas gydytojus.Tada aparatūros tokios nebuvo kaip dabar ir niekas negalėjo nustatyti kas jai per liga ,kol vienas gydytojas neužsiminė ,kad tai gali būti klimaksas.Kadangi mamai mėnesinės tebebuvo .tai nei mes .nei ji tuo negalėjome patikėti.Manėme ,kad galėtų taip ir būti ,bet bijojome ,kad šalia to nebūtų dar ir kita liga.Žinoma pasikonsultuoti su psihiatru ji atsisakė. Kas dieną verkė,kad valgytų reikėdavo vos ne su kumščiu trenkti į stalą,ašaros riedėdavo į lėkštę bet suvalgydavo viską.Ji labai tvarkinga ir darbšti moteris,todėl jos liga ją kankino dar ir dėlto ,kad ji negali nieko dirbti.Jeigu kokią dieną jausdavosi geriau,tai puldavo tvarkytis.Nuo to visi labai pavargome ir nebežinojome ,ką daryti.Nusprendėme ,kad nori ji to ar nenori reikės imtis griežtų priemonių ir vežti į psihiatrinę ligoninę.Tėtis jai pasakė.kad jeigu ji nesutiks geruoju ,teks surišti ir išvežti.Taip ji pateko į Klaipėdos psihiatrinį dispanserį.Nuvežus į ligoninę ji buvo paguldytą skyriuje,kuriame guli ligonys,kurie supranta savo ligą.Kadangi mama pačią pirmą dieną pabandė išeiti į kiemą ir nuėjo iki gatvės,kitą dieną atvažiavę jos aplankyti ją jau radome skyriuje už grotų .Po 4 mėn. ligoninėje ji pasveiko. Tada kažkaip patys nepagalvojome ir niekas nepatarė ,kad jai reikėtų vis pasirodyti gydytojui psihiatrui.Nors nežinau kaip tai mums būtų pavykę padaryti.Po dešimties metų staigiai mirė jos brolis,galvojome ,kad mama vėl gali susirgti ,bet kažkaip ji išgyveno .Praėjus metams po brolio mirties mirė 49m. jos sesuo ,tada mama vėl atsidūrė ligoninėje ,bet trumpam ,nes ji jau suprato kas jai per liga .Po sesers mirties mama išgyveno be gydytojų pagalbos iki dabar.Prieš 3,5m.tragiškai žuvo mūsų tėtis ir mes labai bijojom kaip mama ištvers.Iki šio rudens ji dar laikėsi ,nors galvojo apie savo vyrą kas dieną ir verkė kodėl taip turėjo atsitikti ,kodėl sugriuvo jos gyvenimas/tėtis buvo begalo darbštus,nors ir negyveno jie kaip karaliai ,bet namuose normaliam gyvenimui nieko netrūko/Mamai teko pakeisti gyvenamą vietą/miestą/nes viena kaip pensininkė nebūtų pragyvenusi.Šiuo metu gyvena su jauniausia mūsų seserim/manyčiau mylimiausių vaiku/ir su anūkę.Tame pačiame name gyvenu ir aš su šeima.Santykiai tarp mamos ir jos keturių vaikų yra geri ,bet jai be galo trūksta mūsų tėčio.Ji 3,5m. kas antrą dieną važiuoja pas jį į kapines.ant sienos jos kambary tebekabo jo nuotrauka ir niekas negali net žodeliu prasitarti ,kad taip negerai.Aš manau ,kad ji galvoja ,jeigu ji elgsis kitaip ,tai ji jį išduos.Jos dabartinis gyvenimas mūsų akimis yra kančia.Šį rudenį ji visai palūžo.Atėjus šaltesniam orui,ji nebegali būti kapinėse,nebeturi užsiėmimo,nes vasarą daug dirbdavo sode,kuris yra šalia kapinių kur palaidotas tėtis.Pradėjo elgtis taip pat kaip ir ligos pradžioje.Nenori niekur eiti,atsirado baimės ir nerimo jausmas,verkia ,visus glosto ir t.t...Kad prasideda liga supranta ,bet pas gydytojus eiti atsisako.Siūliau gydytoją iškviesti į namus ,sako neįsileisiu.Nežinau kokiu būdu jai pavyksta vaistinėse išprašyti vaistų ,kuriuos griežtai turėtų parduoti tik su receptu.Kol jų turi yra ramesnė.Jeigu būtų galimybė visą dieną su ja bendrauti ,ją guosti ji jaustusi geriau.Jos veiksmai nėra nei agresyvūs,ji nieko nenusišneka,nekalba ,kad jai yra kokia kita liga .Nežinau kaip paaiškinti ,bet visą gyvenimą ji buvo labai jautri .Nors ji pas gydytojus yra labai mažai buvus ,bet nuėjus į polikliniką ,be jokios priežasties,jos širdis taip daužosi ,kad gydytojas nori guldyti ją į ligoninę ir išleidžia iš poliklinikos namo tik suleidus vaistus ir ramiai pagulėjus.Grįžus namo ji būdavo sveikiausia.Tai atsitinka ne tik nuėjus į polikliniką ,bet ir tenkant apsilankyti kitose istaigose pav.po tėčio žūties policijoje.Ji išvis ten negalėjo eiti . Nežinau ar aš bent kiek nušviečiau situacija savo padriku aiškinimu ,bet gal galėtumėte patarti kaip mums elgtis ?Ar kviestis gydytojus į namus nekreipiant į mamą dėmesio ,ar per prievartą sodinti į mašiną ir vežti ,nes netikiu ,kad mes ją prišnekinsime.Be šitos ligos ji turi ir daugiau ligų,sąnariai visi ištinę ,kraujospūdį netikėtai pamatavus 200,tyrimai nedaryti 30metų .Patarkite ką daryti .Ačiū .
Laba diena,

tokioje situacijoje patarti pakankamai sudetinga, tačiau atsakymus Jūs žinote - jie yra Jūsų laiške. Jūs rašote, kad kiekvieną kartą, kai Jūsų mamai pablogėdavo dvasinė sveikata, Jums tekdavo imtis tam tikris prievartos, nes vien įkalbinėjimai nepadedavo. Manau, kad ir dabar reikia švelniai, bet tvirtai pasakyti mamai, kad jai reikia gydytis ir nuvežti pas psichiatrą, nes Jūs pati žinote, kad be gydymo Jūsų mamos būsena nepagerės.

Gydytojas psichiatras



2008©Violeta Gudaitė