Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Problemos šeimoje

sveiki, turbut kvaila kalbeti ir skusti, kai tiesiog esi tokia, kokia esi, ir tokia busi... kai mintys, kuriu nori atsikratyt, rodos, amziams liks.. kai pradedi abejoti, tuo, ka matai, tuo, ka jauti... tuo, kas vyksta...mamos liga turbut pakirto galutinai.. tie jos nervai... kelis kartus kartojos tokie dalykai: mama galvodavo, jog kazkas ja seka, jog kaskas vyksta, kaskas nori ja susmukdyti, nori mus pagrobti... nzn kaip paaiskinti, bet tai buvo sunku, kada suvoki, jog mamai lyg ir gerai, bet tai vel kartojasi... ziuri pro langa ir ten mato, tai, ko nera... o tu esi tik kvaisa, nes negali nieko pakeisti, nes esi per kvaila kaska padaryt... dabar mamai gerai... tik kartais ne is sio ne is to pykstas su teciu, del nieku... jau kai jauti, jog mama susierzinus, pavargus, jau gali speti, jog vel kazkas bus... ir po to vel buna gerai, susitaiko... o as jauciuos kaip kvaile, man neina taip greitai suprast, jog vel viskas gerai, visi tie jausmai lieka viduje... nes toks esu zmogus.. uzdaras... dabar ir paciai nelabai ko norisi, viska darau, nes taip reikia... nes gal kazkam geriau, kad vis dar esu... mes esam mamos nervu ikaitai... bijau, kad veliau mamai gali buti blogiau.. jinai sako, jog pati isejo is tos busenos, jinai kartais rodos suvokia, jog jai buvo blogai, bet kartais vel uzsimena ir sako, kad su ja zaide... neina tiesiog nuo to atsiriboti.... esu per daug prirista prie tevu, nes juos myliu...as jau studente, bet esu nuo ju priklausoma - nes galbut taip pati ipratau ir nebemoku buti tiesiog sau... kaskada supratau, jog reikia gyventi del ju, nes del saves nesinori... o viduj liudna ir sunku.. net kai ir rodos buna viskas gerai... lyg ir turejau kasko paklausti, rasau Jums, nes kalbeti yra nedrasu, o rasyti yra drasiau... turbut taip ir liksiu be klausimo... gal jo ir nereikia....
Labas,
Suprantu tavo nerimą dėl tėvų santykių, mamos savijautos. Deja, ne viską galime pakeisti, kad ir kaip besistengtumėme dėl savo artimųjų. Kartais dėl to jauti bejėgiškumą, išgyveni dviprasmiškus jausmus tėvams - myli juos ir tuo pačiu pyksti, kai namuose trūksta saugumo, darnos, ramybės. Jausti pyktį natūralu, svarbu pripažinti jį, nenuneigti, ilgai nelaikyti savyje. Išsakyk jį konkrečiau ant ko ir dėl ko pyksti. Pykčio sumažėja kai apie jį papasakoji. Tavo tėvai du suaugę žmonės, jie patys priima sprendimus kaip jiems gyventi. Nuo tavęs nepriklauso tėvų santykiai, konfliktai, vien dėl tavo pastangų negali atsirasti ramybė ir santaika tarp jų, juo labiau - negali pagerėti ir mamos sveikata. Ką galėtum pabandyti, tai paskatinti mamą kreiptis į specialistą, t.y. pasikonsultuoti dėl sveikatos su psichiatru. Rašai “ji pati išėjo iš tos būsenos”. Kaip supratau, mamos savijauta pagerėjo be specialistų pagalbos. Deja, delsimas gali neigiamai atsiliepti mamos sveikatai, prislėgta būsena gali kartotis ir gylėti.
Labiausiai neramu dėl tavęs. Rašai, jog nemoki ir nesinori gyventi dėl savęs. Patikėk, pasaulis yra platesnis, negu tik tėvų pasaulis ir tu jame gali gyventi savo gyvenimą. Galima mylėti tėvus ir tuo pačiu gyventi dėl savęs. Meilė tėvams tai nėra savęs, savo siekių ar svajonių išsižadėjimas. Leisk sau gyventi savo gyvenimą. Pagalvok, kokiais svarbiais ir įdomiais SAU dalykais galėtum jį užpildyti?
Neužsidaryk savo liūdesyje. Paskambink į “Vilties liniją” 8-80060700, čia galėsi pasidalinti savo jausmais, pabandyk pasikalbėti apie savo mintis, kurių tau taip norisi atsikratyti, išsikalbėti kas tave neramina. Pabandyk dėl savęs. Džiaugiuosi, kad išdrįsai parašyti, tad neabojoju, kad rasi drąsos ir paskambinti.

Psichologė konsultantė



2008©Violeta Gudaitė