Klausimai - Atsakymai
Specialistų pagalba
www.kpsc.lt   


Klauskite specialisto

Paieška  
   
Paieška pagal kategoriją
Klausimai - Atsakymai .: Psichologinės krizės

Sveiki, nežinau ar tai bus klausimas, ar tiesiog išsikalbėjimas. Savo būsenos kitaip nebegaliu pavadinti, kaip „sudužimu“. Prieš 1,5 mėn. išėjau iš senojo darbo, tikėdamasi, kad naujajame turėsiu galimybę save išreikšti ir normaliai uždirbti. Po keleto savaičių persigalvojo...likau taip ir nesupratusi, kodėl...Direktorė pareiškė, kad priėmė į darbą vadovaudamasi emocijomis, bet argi taip galima elgtis su darbuotojais? Porą dienų buvo šokas, pamažu bandžiau ieškotis naujo darbo, bet „neužkimbu“. Atrodo, kad nieko nesugebu ir nieko nebemoku, kad nebežinau ko noriu. Neturiu kas mane išlaikytų, todėl su kiekviena diena man vis sunkiau. Kiekvieną dieną vartau skelbimus, siunčiu gyvenimo aprašymus ir nieko...Stengiausi bendrauti su draugais, pažįstamais...bet dabar jaučiu, kad vis giliau „sulendu“ į save. Žinau, kad niekas kitas man negali padėti, galiu išsikapstyti tik pati, tačiau neberandu jėgų... Dar beveik tuo pat metu po ganą ilgo laikotarpio pasirodė buvęs artimas žmogus. Po 4 mėn., žinau, kad tikrai ne dėl manęs sugrįžo; prieš tai įskaudino, o dabar tarsi nori būti draugu-pažįstamu, o manyje taip viskas sukilo – pyktis, skausmas, visi blogi jausmai, kuriuos jis tuomet išreiškė man. Nori būti mano draugu-pažįstamu, o man labai bloga. Nesuprantu, kaip galima likti draugais, vėl iš naujo įsibrauti į kito gyvenimą, vien tam, kad tau reikia kažkokios naudos, pažinčių. Kai bandai išklausti, ko tau iš manęs reikia – tuomet būna tyla arba migloti pasiaiškinimai. Po kiek laiko išsiaiškinau, kad turi draugę, tai ko jam reikia iš manęs? Bendraujant jaučiau iš jo tik abejingumą, pyktį ir įžeidinėjimus. Kai pasakiau, jog nenoriu su juo turėti jokių reikalų, pareiškė – ko tu ant manęs pyksti, ką aš tau blogo padariau; negi negalim likti pažįstamais? Kartais galvoju, kad žmonėms nėra nieko vertingo, nei pagarbos kitam, nei suvokimo kaip kitas jaučiasi... Nebežinau, kaip išeiti iš tokios situacijos. Nieko nebežinau ir nieko nebenoriu, iš paskutiniųjų stengiuosi būti stipri, bet kuo labiau stengiuosi tuo man blogiau...Diena prasideda ir baigiasi ašaromis. Man labai negera. Ačiū, kad perkaitėte.
Laba diena,

Ačiū, kad pasitikėjote mumis ir ryžotės parašyti. Manau, yra nelengva, bet labai svarbu pasidalinti savo jausmais, kurių išgyvenate labai daug: vienišumą, bejėgiškumą, pyktį, skausmą...
Rašote, kad pergyvenate, nes negalite susirasti darbo, nebepasitikite savimi ir taip pat kyla pyktis pasirodžius „buvusiam artimam žmogui“, kuris, kaip supratau, yra labai Jus įskaudinęs ir dabar Jūs tiesiog negalite juo pasitikėti ir nenorite vėl patirti skausmo. Rašote, kad nežinote, ko iš Jūsų tikisi buvęs draugas, o Jums kaip niekada reikia supratimo ir palaikymo. Panašu, kad jis nėra pasiruošęs tai Jums suteikti ir nuo to tik dar skaudžiau...
Rašote, kad iš paskutiniųjų stengiatės būti stipri. Tikiu. Mes visi norime būti stipriais. Ir tai, kad ryžotės parašyti šį laišką, taip pat parodo Jūsų stiprybę ir norą atsitiesti.
Skaitant Jūsų laišką pajutau Jūsų bejėgiškumą – diena prasideda ir baigiasi ašaromis, nenorite bendrauti su draugais, pažįstamais, rašote, kad nieko nebenorite... Bet iš to, ką papasakojote, supratau, kad nesate linkusi pasiduoti ir ieškote išeičių iš susidariusios situacijos – vartote skelbimus, siunčiate gyvenimo aprašymus, ieškote palaikymo. Manau, dabar labai svarbu žengti kitą žingsnį, kad pagelbėti sau - išsakyti susikaupusius jausmus, susigaudyti savyje, suprasti, ko norite, patikėti tuo, ką sugebate. Juk Jūs turėjote darbą ir praradote jį ne dėl to, kad kažko nemokėjote – su Jumis nesąžiningai pasielgė direktorė. Net nepaaiškino, kas atsitiko, nurašė viską savo emocijoms... Manau, kiekvienam tokioje situacijoje būtų mažiausiai pykta.
Noriu padrąsinti Jus kreiptis į psichologą. Manau, tai galite padaryti ir laikinai neturėdama darbo – kreiptis į Psichikos sveikatos centrą galima užsiregistravus darbo biržoje ir pasiėmus iš ten pažymą, kad šiuo metu neturite darbo (tam, kad konsultacija Jums būtų nemokama). Taip pat galite paskambinti į „Vilties liniją“ (8 800 60 700, pokalbiai nemokami, veikia visą parą), kur galėsite išsakyti tai, kas jus slegia, skaudina, bei kartu su konsultante paieškoti išeičių iš susidariusios situacijos.
Stiprybės!

Konsultantė



2008©Violeta Gudaitė